Paskelbtos vertingiausios 2025 metų lietuviškos knygos

Metų knygas renka skaitytojai, kurie šiemet savo balsą internetu galės atiduoti nuo vasario 26 iki balandžio 23 dienos. Laukdami balsavimo pradžios, skaitytojai kviečiami susipažinti su ekspertų pateiktais ilgaisiais knygų sąrašais.

Nors bibliotekų ir knygynų lentynos mirga nuo skaitinių gausos, dėl didelės pasiūlos pastebėti lietuvių autorių kūrinius tampa tikru iššūkiu. Čia visuomenei į pagalbą skuba akcija Metų knygos rinkimai 2025, tapusi svarbiu orientyru skaitytojams ir autoriams. Iš daugiau nei 800 knygų komisija atrinko 49 vertingiausius 2025 m. lietuviškus kūrinius, tad skaitytojams nebereikia nieko ieškoti, tik skaityti ir rinkti mėgstamiausias. Autoriams, siekiantiems tobulėti, kartu gerinant ir bendrą lietuvių literatūros kartelę, ši akcija suteikia galimybę išgirsti ne tik ekspertų, bet ir aktyviai į Metų knygos rinkimus įsitraukusios visuomenės balsus.

Šiemet trys ekspertų komisijos atrinko ilguosius knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos. Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje bus paskelbti ir šios kategorijos nominantai. Svarbiausią galutinį sprendimą aktyviai balsuodami internetu priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas.

Akcija Metų knygos rinkimai 2025 vyksta trimis etapais. Paviešinami ekspertų komisijos ilgieji knygų sąrašai, kuriuose pristatomi vertingiausi praėjusių metų lietuvių autorių kūriniai.

Iš ilgųjų sąrašų komisija atrinks knygų nominančių penketukus, kurie bus skelbiami vasario 26 d., 12 val., Vilniaus knygų mugėje.

Galiausiai lemiamas žodis bus atiduotas skaitytojams – šie internetu iki balandžio 23 d. balsuos ir rinks Metų knygas penkiose (vaikų, paauglių, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos) kategorijose.

Nugalėtojai bus skelbiami iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gegužės 7 d.

Akcija Metų knygos rinkimai – visuomenei skirtas atviras kvietimas skaityti, pažinti šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Svarbiausi Metų knygos rinkimams – skaitytojai. Būtent dėl jų, skaitančių namuose ar puoselėjančių skaitymo įpročius kartu su savo vaikais, gimsta svarbus ir prasmingas literatūrinis dialogas.

Metų knygos rinkimų ilguosius sąrašus sudarė trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, atidžiai įvertinusios 2025 metais pasirodžiusius lietuvių autorių kūrinius.

Praėjusių metų kūrinių skaičius – itin gausus: Vaikų ir paauglių knygų komisija peržiūrėjo apie 200 knygų, Negrožinės literatūros komisija – apie 220, o Prozos ir poezijos komisija – apie 410 knygų (280 poezijos ir 130 prozos leidinių). Ekspertų atrinktos knygos išsiskiria temų aktualumu ir menine verte, atspindinčia gyvą ir nuolat kintantį šiuolaikinės literatūros lauką.

Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko: Eglė Baliutavičiūtė – rašytoja, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, komisijos pirmininkė; Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė; Vakarė Leonavičienė – literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė; dr. Jolita Liškevičienė – dailėtyrininkė ir vaikų knygų iliustracijų tyrėja; Viltarė Mickevičienė – vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė.

Prozos ir poezijos knygų komisiją sudarė: Mantas Tamošaitis – literatūrologas, komisijos pirmininkas; Gintarė Adomaitytė – rašytoja, kultūros svetainės „Meno bangos“ projektų vadovė; dr. Akvilina Cicėnaitė – rašytoja, vertėja, literatūros tyrėja; Antanas Šimkus – literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius; dr. Rita Tūtlytė – literatūrologė.

Negrožinės literatūros knygas atrinko: doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, įvairių konkursų komisijų narė, komisijos pirmininkė; Antanas Gailius – poetas, vertėjas; Rūta Oginskaitė – rašytoja, biografinių knygų autorė, teatro ir kino kritikė; dr. prof. Reda Pabarčienė – literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė; Aistė Paulina Virbickaitė – rašytoja, meno kritikė.

Šarūnė Baltrušaitienė, iliustravo Viktorija Ežiukas, „Slaptas Spirgutės noras“,

Evelina Daciūtė, iliustravo Akvilė Magicdusté, „Debesų karpytojai“, Alma littera.

Valerija Kiguolienė, Indrė Žigeu, iliustravo Ula Šimulynaitė, „Nerijada“, Neringos muziejai.

Nadia Kovaliova, „Slėpynės“, Žalias kalnas.

Vytautas V. Landsbergis, iliustravo Dalia Karpavičiūtė, „Pūkis ir meilė“, Dominicus Lituanus.

Marius Marcinkevičius, Lina Itagaki, „Sakmė apie Neringą“, Misteris Pinkmanas.

Eugenija Marks, iliustravo Marija Smirnovaitė, „Ragaudžių kaimo vaikai“, Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“.

Lina Mickutė, iliustravo Birutė Bikelytė, „Iliustruota Žemaitės gyvenimo ir kūrybos istorija“, 700 eilučių.

Sigita Mikšaitė, iliustravo Reda Tomingas, „Istorija vizgina uodegą“, Lietuvos nacionalinis muziejus.

Kotryna Reimerytė, iliustravo Salvija Vaičikonytė, „Omis ieško spalvų“, Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“.

Ugnė Starkevič, iliustravo Indrė Salanginaitė, „Gmopolis“, Briedis.

Aušrinė Tilindė, iliustravo Greta Alice, „Po šimts pypkių, seneli!“, Alma littera.

Aušrinė Tilindė, iliustravo Aliaga Mirguseinov, „Paslaptis senelio Barsuko sandėliuke“, Alma littera.

Neringa Vaitkutė, iliustravo Reda Tomingas, „Odilės pasaka“, Aukso žuvys.

Paulius Varnelė, iliustravo Nadia Kovaliova, „Vilkiukas“, Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“.

Jurga Vilė, iliustravo Viltė Žumbakytė Haisch, „Oseanas ir mama vėžlė“, 700 eilučių.

Jurga Vilė, iliustravo Kornelija Žalpytė, „Džuljeta ir kino kaukai“, Vaizdų kultūros studija, „Skalvijos“ kino centras.

Arnas Ališauskas, „Užkadrinis balsas“, Baziliskas.

Gintaras Bleizgys, „Šešėlių upė“, Slinktys.

Marius Burokas, „Seismografas“, Lapas.

Alina Bozenkaitė, „Undinės žvejoja“, Slinktys.

Dovydas Grajauskas, „Debreceno gatvės bliuzas“, Baziliskas.

Gintaras Grajauskas, „Vandens skonis“, Baziliskas.

Giedrė Kazlauskaitė, „Marialė“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Mindaugas Kvietkauskas, „Gruntiniai vandenys“, Odilė.

Vitalija Maksvytė, „ne kraujo, ne pieno“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Rimvydas Stankevičius, „Kartais sninga juodai“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Marijus Gailius, „Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Akvilė Kavaliauskaitė, „Jausmai“, BALTO leidybos namai.

Gražina Kelmelytė, „Motinos“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Rimantas Kmita, „Editas kompleksas“, Tyto alba.

Vytautas V. Landsbergis, „Bevardžio sagos“, Dominicus Lituanus.

Indrė Motiejūnaitė, „Mūsų miestelis“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Daina Opolskaitė, „Plyšys danguje“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Valdas Papievis, „Ankančiame pasaulyje“, Odilė.

Sigitas Parulskis, „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, Tyto alba.

Lina Simutytė, „Raudonasis albumas“, Tyto alba.

Jūratė Čerškutė, „Galvoja fizikas!“, Lapas.

Sudarytoja Danguolė Gervytė, „Adutė“, Artuma.

Sudarytoja Jolanta Donskienė, „Donskis yra Donskis“, Tyto alba.

Alfonsas Eidintas, „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Marius Ėmužis, „Šeimininkas ir jo dvariškiai“, Aukso žuvys.

Bernardas Gailius, „Žvalgyba Vakaruose“, Aukso žuvys.

Sudarytoja Giedrė Šmitienė, „Janinos Degutytės laiškynas“, 3 tomai, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Andrius Kleiva, „Kas vyksta Japonijoje“, Tyto alba.

Donata Mitaitė, „Žmogaus balsu: apie Alfonsą Maldonį ir jo poeziją“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Nerija Putinaitė, „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje“, Naujasis Židinys-Aidai.

Artūras Svarauskas, „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“, Lietuvos istorijos institutas.

Viktorija Vitkauskaitė, „Namai ir likimai“, Tyto alba.