Miesto fotografo R. Linionio parodoje – Marijampolės vaizdai

Tai vieno fotografo fragmentas apie miestą M – Marę, Majamį, Marijampolę. Fragmentas, kuris ištrūksta iš dokumentinės fotografijos ribų, bet jų visiškai nepalieka. Tai ne miesto portretas klasikine prasme. Greičiau – lėtas, nuoseklus, vietinis žvilgsnis, formavęsis per kelis dešimtmečius, visų pirma per buvimą. R. Linionis fotografuoja Marijampolę taip, kaip retas fotografas – fiksuodamas savo miesto kismą, laikyseną, bet ne jo paviršių.

Marijampolė jo kadruose nėra reprezentacinė, bet ir ne marginali. Ji neturi nostalgijos patinos. Tai miestas, kintantis, kartais prieštaringas, dažnai likęs už nacionalinės vaizduotės lauko. Linionis nefiksuoja „momentų“, jis leidžia laikui nusėsti į formą. Jo Marijampolė – tai archyvas be aiškios chronologijos, kur istorija gyvena kasdienybėje: praeiviuose, laikysenose, konstrukcijose, šventėse, o galbūt labiausiai – tuščiose pauzėse tarp jų.

R. Linionis ne tiek stebi, kiek įsistebi. Jo laikas nenuoseklus, bet sluoksniuotas: sovietinė infrastruktūra čia – ne kaip praeitis, o kaip fonas, pereinamojo laikotarpio chaosas – kaip forma, nepriklausomybės pažadai – kaip nejaukus miesto tyvuliavimas. Visas miestas – kaip architektūrinė inversija: be centro, be ašies, bet su nuolatine gyvenimo tėkme. Fotografijos ne dokumentuoja, o analizuoja: kaip miesto kūnas keičiasi, kaip skuba arba vėluoja pokyčiai.

R. Linionis gimė 1950 m. Marijampolėje, ten gyvena ir kuria iki šiol. Inžinieriumi–konstruktoriumi dirbęs septintajame dešimtmetyje, nuo 1974 m. jis vadovavo „Sūduvos“ fotoklubui, vėliau – Marijampolės fotografijos galerijai.

Nuo 1999 m. daugiau nei du dešimtmečius jis dirbo Marijampolės kraštotyros muziejuje. Nuo 1979 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. R. Linionio fotografinė praktika vystėsi ne per institucinius kanalus, o per tylų buvimą, nuoseklią stebėseną ir vizualinį atsidavimą vietai, miestui M.