Rugsėjo 4 d. Kauno miesto meras
Visvaldas Matijošaitis į miesto
savivaldybę sukvietė menininkus iš visos šalies pasidalyti savo idėjomis, kaip
būtų galima pagražinti miestą.
Vis dėlto pagrindinėje renginio dalyje daugiau dėmesio buvo skirta ne gyvoms diskusijoms su
menininkais apie tai, kaip būtų galima puošti miestą, bet „Gyvų sienų“ iniciatyvos bei platformos „Kauno
akcentai“ pristatymui ir klausimams apie jas. Pastaroji platforma – beveik 10 metų internete
veikiantis viešas konkursas, kuriame
menininkai gali teikti savo idėjas apie kūrinius ar instaliacijas miestui.
Apie „Kauno akcentus“ plačiau komentavo Miesto plėtros ir paveldosaugos
skyriaus vedėjas
Saulius Rimas. Jis supažindino menininkus su
techninėmis projekto detalėmis. Vizualizacijas, brėžinius ir sąmatą skyriaus
vedėjas išskyrė kaip svarbiausius akcentus, į kuriuos turėtų kreipti dėmesį
menininkai, pildydami paraiškas.
Be to, skyriaus vedėjas pristatymo metu sureagavo į viešojoje erdvėje
sklandančią kritiką:
„Susilaukiame pastabų viešojoje erdvėje, kad dėl konkurse
dalyvaujančių kūrinių viską sprendžia vienas asmuo. Tai yra netiesa, kūriniai
yra profesionaliai recenzuojami, yra keli vertinimo etapai“, – aiškino S. Rimas.
S. Rimas susitikime su menininkais / M. Patašiaus nuotr.
„Profesionali darbo grupė, sudaryta iš miesto tarybos,
administracijos, architektų, istorikų, teikia rekomendaciją administracijos
direktoriui, ir jis priima galutinį sprendimą dėl finansavimo skyrimo“, – teigė skyriaus vedėjas.
Po S. Rimo žodžių įsiterpė meras Visvaldas Matijošaitis, sakydamas, kad nereikia
gąsdinti žmonių:
„Viskas vyksta žymiai paprasčiau. Kiekvieną antradienį,
ketvirtadienį vyksta, kaip mes sakom, „apvalus stalas“, prie kurio aptariame
visus miesto reikalus, tarp jų ir gautus pasiūlymus. Visi, kuriuos čia mus
matote, dar daugiau iš administracijos susirenka, ir vertinimas būna labai
paprastas: gražu, negražu, kaina tinka, netinka, pasideram, nepasideram. Labai
paprastai ir gan greitai nusprendžiam“, – tikino meras.
Susitikime skyriaus vedėjas ne kartą akcentavo, kad norėtų, jog
kūrėjai ne tik kurtų meną, bet ir pateiktų vietą, kurioje projektas būtų
įgyvendinamas.
„Dažnai menininkai nueina lengviausiu keliu ir pateikia vizualizacijas
abstrakčioje vietoje, prie kokio nors medžio ar žolės. <...> Sėkmės esminė
dedamoji būna rasti jūsų kūriniui tinkamą vietą“, – sakė S. Rimas.
Renginio dalyvis Vytautas klausė, ar savivaldybė galėtų pateikti vietų,
tinkamų meno instaliacijoms.
Mero susitikimas su menininkais / M. Patašiaus nuotr.
S. Rimo manymu, menininkai turėtų patys pastebėti vietas ir pritaikyti jose
savo viziją.
„Sėkmingiausi akcentai būna tie, kurie būna netikėti, kuriuos
menininkas pats pastebi, ką nors, ko kiti nepastebėjo. Todėl mums už jus
sugalvoti kokią kitą vietą yra be galo sunku“, – komentavo skyriaus vedėjas.
Įpusėjus pagrindinei daliai, keletas menininkų trumpai pasidalijo
savo pasiūlymais, kuriuos norėtų įgyvendinti Kauno mieste, tokiais kaip statula
Palemonui ar nuotraukų paroda rotušės aikštėje, tačiau plačiau jie
aptarinėjami nebuvo.
Renginyje meras džiaugėsi, jog „Kauno akcentai“ padėjo įgyvendinti 155 meno
projektus, ir tikino, kad jų tik daugės. Į susitikimą atvyko iki 60 žmonių.
Daugiau informacijos apie „Kauno akcentų“ programą bei „Gyvų sienų“ iniciatyvą galima rasti:
akcentai.kaunas.lt ir
gyvosienos.kaunas.lt.