Kviečia į paskaitų ciklą: XIX a. nuo pirmųjų fotografijų iki gastronomijos ir teatro

Kauno miesto muziejus kviečia į paskaitų ciklą Kauno rotušėje. Ekspertų skaitomos paskaitos leis pažvelgti į XIX a. Kauną iš netikėtų perspektyvų – ne tik kaip į istorinį laikotarpį, bet kaip į gyvą, nuolat besikeičiantį miestą, kurį formavo vaizdai, skoniai ir kultūrinės patirtys. Parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“ lydintys renginiai tampa savarankiška pažinimo erdve, kurioje atsiveria skirtingi miesto veidai – nuo pirmųjų fotografijų iki gastronomijos istorijos ir teatro kultūros.

Paskaitų ciklą balandžio 9 d. Kauno rotušėje pradės fotografijos istorikas ir parodų kuratorius Dainius Junevičius, kviesdamas pažvelgti į ankstyvuosius fotografinius Kauno peizažus. Jo pasakojime atsivers XIX a. vidurio miestas. Miestas, užfiksuotas pirmuosiuose fotografiniuose vaizduose, kuriuos 1861 m. įamžino Antalis Rohrbachas, o kiek vėliau – Karlas Dawinghoffas. Ši paskaita aktuali visiems, kuriems įdomu, kaip gimė miesto vizualinė atmintis ir kaip per kelis dešimtmečius keitėsi Kaunas.

Pats D. Junevičius intriguoja: „Prieš du dešimtmečius nežinojome, kad pirmąsias Kauno nuotraukas padarė vengras Antalis Rohrbachas... Rotušėje susitikime su kauniečiais norėsiu papasakoti intriguojančias pirmųjų Kauno nuotraukų sukūrimo ir atradimo istorijas, parodysiu ir jau įprastomis tapusias ir dar niekad neskelbtas pražuvusiomis laikytas Rohrbacho Kauno nuotraukas.“

Fotografijos poveikį miestui ir jo suvokimui papildo Kauno miesto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus vadovės Sigitos Žemaitytės-Strazdės įžvalga: „Senoji fotografija žadina vaizduotę. Kitaip nei tapyboje ar grafikoje, ji leidžia žiūrovui lengviau persikelti į vaizduojamą laiką ir erdvę.“ Anot jos, XIX a. antrosios pusės Kaunas fotografijose atsiskleidžia kaip dinamiškas, nuolat kintantis miestas, kuriame šiandien sunkiai įsivaizduojamos tuščios erdvės ir atviri laukai kadaise buvo neatsiejama miesto dalis.

Gegužės 28 d. paskaita pakvies pažinti XIX a. per dar vieną, netikėtą pjūvį – gastronomiją. Prof. dr. Rimvydas Laužikas atskleis, kaip romantizmo epochos idėjos keitė ne tik meną ar literatūrą, bet ir kasdienį gyvenimą – tai, kas atsidurdavo ant stalo. Jo pasakojime gastronomija tampa kultūros istorijos dalimi, atspindinčia epochų lūžius, madas ir vertybes.

„Romantizmas yra ne tik dailė, muzika ar poezija, bet ir gastronominė kultūra. Tad, jei įsivaizduojame pokyčius, įvykusius XIX amžiaus mene, suprasime ir tai, kas vyko to laikmečio virtuvėse. XIX amžių pradėję su iš esmės barokine virtuve, jį baigėme su tokia gastronomine kultūra, kokią turime ir šiais laikais“, – sako R. Laužikas, kviesdamas pažvelgti į istoriją per skonio ir kasdienybės patirtis.

Paskaitų ciklą lapkričio 5 d., parodos uždarymo dienomis, užbaigs menotyrininko, šokio istoriko ir kritiko Helmuto Šabasevičiaus paskaita, kviečianti pažvelgti į XIX a. kultūrą per mažiau pažįstamą, bet anuomet itin populiarią formą – gyvuosius paveikslus.

Tai buvo savitas dailės ir teatro susitikimo taškas, kuriame statiškomis žmonių kompozicijomis buvo atkuriami žinomi paveikslai, skulptūros ar literatūriniai siužetai. XIX a. – XX a. pradžioje Lietuvoje gyvieji paveikslai tapo svarbia kultūrinio gyvenimo dalimi – jie buvo rodomi privačiuose pokyliuose, šventėse, teatro spektakliuose, dažnai įgaudavo ir labdaringų renginių formą. Tai proga iš naujo pažvelgti į laikmetį, kuriame menas ne tik vaizdavo tikrovę, bet ir pats trumpam tapdavo gyvu, sustabdytu vaizdu.

Organizatoriai primena, kad parodą bei paskaitų ciklą papildo ir patirtinis maršrutas po XIX a. Kauną, pasiekiamas Kauno miesto muziejaus programėlėje. Tai galimybė ne tik klausytis istorijų, bet ir pačiam leistis į kelionę per miestą, kuriame jos gimė.

Ką XIX a. keliautojas galėjo pamatyti Kaune, šiandien galime atkurti tik iš užrašytų prisiminimų. Jie, tarsi šimtmečių senumo „Google“ atsiliepimai, leidžia įsivaizduoti, kokį įspūdį miestas tuomet darė, kas traukė atvykti ir ko čia ieškojo. Šis maršrutas – tai kelionė laiku į neramų, lūžinį XIX a. vidurį, kupiną pokyčių ir naujų pradžių.

Kelionė prasideda Rotušės aikštėje ir driekiasi per Laisvės alėją bei ją kertančias gatves iki Ąžuolyno, o vėliau – Adomo Mickevičiaus slėnio ir geležinkelio stoties. Keliaujant verta nepamiršti ir miesto ritmo – akmeninio grindinio ar judresnių gatvių. Tai dar vienas būdas pažinti Kauną – ne tik klausantis, bet ir einant, stebint, įsivaizduojant ir atrandant jį iš naujo.