J. Prapuolenio ir kitų tarpukario baldininkų mėgta „marketri“ technika: medyje atgyja Gediminaičių stulpai, vaidilutės, tulpės

Baroko laikotarpiu Prancūzijoje išpopuliarėjo „marketri“ – dekoratyvinė medžio apdirbimo technika, kai ant paviršiaus tarsi dėlionė suklijuojami įvairiaspalviai medžio lukštai. Ši technika atgimė XX a., ypač dekoruojant prabangius „art deco“ stiliaus baldus. „Marketri“ pamėgo lietuviškų baldų klasikai: Jonas Prapuolenis, Jonas Vainauskas, Gerardas Bagdonavičius ir Jonas Virakas.

Apie „marketri“ technika dekoruotus baldus išsamiau pasakoja Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo programos dėstytojai dr. Aistė Dičkalnytė ir Aurelijus Blažinauskis.

Pakeliui į baldų restauravimo dirbtuves dėstytojai kvietė žvilgtelti į Kauno kolegijos Objektų konservavimo ir restauravimo programos studentų darbų parodą „Medžio labirintai – daugialypė marketri technika“, kurioje eksponuojami medžio paveikslai. Juose dominuoja geometriniai raštai: kvadratai, trikampiai bei sudėtingesnės formos, taip pat lietuvių tautiniai simboliai – tulpės/lelijos, liaudies tekstilės geometrija.

„Marketri“ technika anksčiau puošti ne tik baldai, bet ir sienų konstrukcijos, dėžutės, kiti smulkūs darbeliai. Beje, baroko laikotarpiu pagrindu tapdavo ne tik medis, bet ir dramblio kaulo ar vėžlio kiauto plokštelės. Pasak dr. A. Dičkalnytės, Lietuvos didikų dvarus pasiekdavo Europos tendencijos, juose atsirasdavo prabangių „marketri“ puoštų baroko baldų.

Apsilankius Kauno kolegijos baldų restauravimo dirbtuvėse matyti besidarbuojantys būsimi restauratoriai. Čia galima išvysti kelis „marketri“ technika dekoruotus tarpukario baldus: Lietuvos baldų žvaigždės Jono Prapuolenio (1900-1980) gamintą staliuką, kitų autorių spintelę ir „art deco“ baldų kolekcininko Dainiaus Lanausko atvežtą kėdę. Įspūdingas J. Prapuolenio mokinio gamintas rašomasis stalas su kėdėmis saugomas kitoje kolegijos erdvėje.

Anot pašnekovų, bandant įvaldyti XVII a. paplitusią „marketri“ techniką svarbiausia pasirinkti kokybiškus medžio lukštus ir specialius klijus, skirtus odai klijuoti.

„Medžio lukšto gabalėlius ant baldo paviršiaus dėliojame kaip dėlionę, iš centro į pakraščius, ir priklijuojame. Darbuojantis reikia daug kruopštumo, atidumo, pamąstymo, nes lukštų storis vos 0,5 mm – 1 mm, jie trapūs. Restauruojant baldą lopymas vyksta labai atsakingai, reikia suderinti gabalėlius pagal seno lukšto atspalvius, rievėtumą. Suklijavus gabalėlius paviršius yra tepamas šelaku, kad įgautų blizgesį“, – pasakojo dėstytojas, 20 metų restauratoriumi dirbantis A. Blažinauskis.

Kauno kolegijos sandėlyje saugoma daugybė medžių lukštų, vyrauja vietinė mediena: klevas, ąžuolas, beržas. Atskirai sudėti egzotiški lukštai, atkeliavę iš Pietų Amerikos, Afrikos. Tai rusvos spalvos „amarantas“, raudonmedį primenantis „granadilas“, „leisvudas“, „vengė“, zebrą primenantis „zebrano“, Karelijos beržas, panašus į paukščio akį bei galybė kitų rūšių. Vienoje „marketri“ kompozicijoje gali būti 5–7 rūšys lukštų.

Dėstytoja dr. A. Dičkalnytė pažymėjo, kad „marketri“ atgimė tarpukariu, su „art deco“ stiliaus baldais, kuriems taikytas geometrinis dekoras. Ši technika tarpukariu puikiai tiko ant ne masinės gamybos tautinio stiliaus baldų. Juos įsigydavo inteligentai, karininkai, patriotai.

„Tarpukariu baldininkai daugiausia rinkdavosi lietuviškus lukštus, bet būdavo ir egzotiškesnių, pvz., raudonmedis, riešutmedis. Lietuviškumą itin propagavo Jonas Prapuolenis, naudodavęs vietinius vaismedžius: vyšnias, kriaušes, obelis“, – pažymėjo dr. A. Dičkalnytė.

Iš prabangių medžių baldų puošybai naudotas juodasis ąžuolas, šimtus metų mirkęs pelkėse ar upėse. Su šio medžio lukštais dekoruoti baldai būdavo itin branginami.

„Kuo ąžuolas tamsesnis – tuo senesnis, ir jo vertė didesnė. Štai šitas lukštas gautas iš J. Prapuolenio, jį itin saugau. Įdomu, kad J. Prapuolenis viską darydavo pats: traukdavo medžius iš upių, pjaustydavo, ruošdavo medieną. Jo sode Žaliakalnyje augo daug vaismedžių, baldininko sūnus dailininkas Bangutis Prapuolenis pasakojo, kad tėtis savo sode nukirtęs vyšnią iš jos būtinai sukurdavo įvairių inkrustacijų baldams“, – atskleidė A. Blažinauskis ir kvietė pasigėrėti atnaujinamu J. Prapuolenio staliuku. Jį kuriant panaudotas vaismedis, galbūt kriaušė bei egzotinės medžio rūšys: polisandras, raudonmedis, riešutmedis, juodasis ąžuolas. Baldą puošia J. Prapuolenio itin mėgtas tautinio stiliaus elementas – tulpės. Staliukas atvežtas iš Sūduvos kultūros centro-muziejaus. Jį atnaujina studentė, tai baigiamasis jos darbas.

„Kai kurie žmonės net nežino, kad sėdi ant baldų virtuozo J. Prapuolenio baldų. Autentiškumą įrodo itin aukšta kokybė, originalus dizainas ir baldo apačioje išdeginti inicialai“, – suklusti ragino A. Blažinauskis.

Atidžiau žvilgtelėjus į tarpukario meistrų darbus, išryškėja simbolikos tendencijos. Baldai „marketri“ technika puošti lietuviškomis tulpėmis, liaudies tekstilės raštais, tarpukariu populiariu „eglutės“ raštu, Gediminaičių stulpais, vaidilutėmis, Gedimino pilimi ir pan.

Dėstytojai išskyrė vieną „art deco“ stiliaus stalelį, puoštą Gediminaičių stulpais.

„Žinome, kad čia tikrai lietuviškas baldas, tautinio stiliaus. Tai itin vertingas baldas. Beje, prieš atnaujinimą dalis jį puošusių Gediminaičių stulpų buvo nunykę, bet pavyko atkurti“, – džiaugėsi dr. A. Dičkalnytė ir pridūrė, kad „art deco“ stiliaus baldai šiuo metu itin populiarūs, žmonės noriai jais puošia savo namų interjerus.

„Įdomi istorija, kai atkūriau prie konteinerio rastą baldą, beje, užmatytą netoliese. Jis priminė maždaug 1960-1970 m. gamybos televizijos staliuką, tik buvo visas supleišėjęs, sulūžęs. Jį pavyko atkurti vos per tris savaites, pagal išlikusias meistro peiliuko žymes. Staliuką užtraukiau lukštu, panaudojau „marketri“ techniką, papuošiau tulpėmis. Šį baldą iš manęs iškart įsigijo pirkėja, vos pamačiusi nuotraukoje. Baldai gali gyventi kelis gyvenimus, tereikia šiek tiek padirbėti“, – kalbėjo dėstytojas, baldų restauratorius A. Blažinauskis.

Kitas dėstytojų aptartas stalas vaizduoja vaidilutę prie aukos. Jis saugomas Kaišiadorių amatų mokykloje.

Svarbu pažymėti, kad „marketri“ technika puošti baldai yra jautrūs aplinkos poveikiui, ant jų negalima dėti karštų puodelių, ant jų negali patekti etilo alkoholio, reikia vengti kaitrių saulės spindulių, nes lieka baltos dėmės.

Kur Kaune galima pamatyti „marketri“ puoštų baldų? Pašnekovai tikina, kad privačių namų interjeruose jų tikrai nemažai, o viešai išvysti galima muziejuose. Rekomenduoja apsilankyti Balio ir Vandos Sruogų namuose-muziejuje, kur akių atitraukti negalima nuo Jono Prapuolenio kurtų baldų. „Marketri“ dekoruotą dailų staliuką galima išvysti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kurtus staliukus galima apžiūrėti Ąžuolyno bibliotekoje, Senųjų ir retų leidinių skyriuje (K. Donelaičio g. 8), juos pagamino Jono Vainausko baldų dirbtuvės.

Kauno įgulos karininkų ramovės rūmuose saugomi „marketri“ technika dekoruoti baldai, sukurti baldų menininko G. Bagdonavičiaus ir pagaminti Šiaulių baldų dirbtuvėse.

Tarpukariu „marketri“ technika puoštas duris galima išvysti verslininko baldininko Kosto Petriko name E. Ožeškienės g. 33 (arch. Arnas Funkas). Tarsi tautine juosta puoštos jo namų durys pagamintos K. Petriko dirbtuvėse.

Nedidelę „marketri“ puoštą skrynelę galima išvysti ir Art deco muziejuje Kaune.