Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių

Lietuvos zoologijos sodui 2025-ieji tapo nuoseklaus augimo metais, kai plėtra ir tarptautinio pripažinimo siekis buvo derinama su atsakomybe už gyvūnų gerovę bei rūšių išsaugojimą. Per metus į zoologijos sodą iš viso atvyko daugiau nei 100 naujų 30 skirtingų rūšių gyvūnų. Rūšys pasirinktos dėl ilgalaikių išsaugojimo tikslų, galimybių prisidėti prie jų veisimo, tyrimų bei edukacinės vertės lankytojams. Kartu sėkmingai vykdyti reikšmingi rūšių išsaugojimo projektai ir tęstinės jų veiklos: nuo europino žalvarnio, niūriaspalvio auksavabalio iki didžiųjų apuokų ir balinių vėžlių, praneša Lietuvos zoologijos sodas.

„Žvelgiant iš biologinės pusės, praėjusiais metais į Lietuvos zoologijos sodą atvyko daug naujų gyvūnų. Kiekvieno jų atvykimas buvo kruopščiai organizuojamas, ypač atsakingai ruošiamasi priimant naujas rūšis, įrengiant joms voljerus, sudarant racioną. Visada siekiame, kad atvykę gyvūnai greičiau prisitaikytų prie naujų sąlygų, patirtų kuo mažiau streso, jiems būtų užtikrintos tik geriausios sąlygos,“ – teigia Lietuvos zoologijos sodo vyr. biologė dr. Jurgita Autukaitė, pridurdama, kad gyvūnų kasdienė gerovė, sveikata ir veterinarinė priežiūra, kaip visada, išliko vienu svarbiausių prioritetų visus metus, o veterinarų pagalba dėl įvairių negalavimų teikta daugiau nei 600 gyvūnų.

Praėjusiais metais Lietuvos zoologijos sodas pasipildė 10 naujų rūšių, iš kurių didžioji dalis jau yra ekspozicijoje: žievinė skraidvarlė, ausytoji medvarlė, barzdotasis anolis, paprastasis medžių smauglys, žaliasis medžių pitonas, paprastoji marmozetė, Azaros agutis, kibiauodegis dygliatriušis, pilkasis vilkas ir surikata.

Skaičiuojant net ir pačius smulkiausius vabzdžius bei žuvis, per 2025 m. Lietuvos zoologijos sode iš viso buvo atvesta apie 800 jauniklių. Kalbant tik apie stambesnius gyvūnus, jauniklių skaičius per metus zoologijos sode pagausėjo beveik 70 individų.

Praėję metai išsiskyrė veikla rūšių išsaugojimo srityje.

„Vienas iš svarbesnių įvykių buvo Lietuvos zoologijos sodo įtraukimas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) koordinuojamą avijaučių ex situ (EEP) programą. Šiais metais turėtume sulaukti avijaučio patelės ir pradėti šios, aplinkos pokyčiams jautrios, rūšies veisimą, kad prisidėtume prie jos išsaugojimo laukinėje gamtoje. Taip pat galime didžiuotis, kad kartu su partneriais sėkmingai pradėjome įgyvendinti europinio žalvarnio išsaugojimo projektą. Bendradarbiaujant su Vengrijos aplinkos ministerija, iš šios šalies veisimui ir paleidimui į laisvę parsivežėme 8 paukščius, kurie padės atkurti jų laukinę populiaciją Lietuvoje“, – pasakoja dr. J. Autukaitė.

Praėjusiais metais sulaukta ir reikšmingo prieš tai minėtos EAZA atstovų vizito, kurio metu buvo vertinta zoologijos sodo veikla. Tikimasi, kad jau šiemet Lietuvos zoologijos sodas taps pilnateisiu EAZA nariu ir savo vardą įtvirtins tarptautinėje arenoje. Pilnateisė narystė EAZA būtų reikšmingas pripažinimas, kad įstaiga patikima, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus ir yra lyderė zoologijos srityje.

Per 2025 m. Lietuvos zoologijos sodas sulaukė 400 tūkst. lankytojų. Šiuo metu jame yra daugiau nei 2,6 tūkst. gyvūnų, atstovaujančių apie 200 rūšių (įskaitant žuvis ir vabzdžius), iš kurių 83 yra saugomos pasauliniu mastu, o 15 – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.