„Via Baltica“ automagistralėje sujungtos atkarpos tarp Lietuvos ir Lenkijos

„Via Baltica“ iki Latvijos sienos bus baigta iki 2033-ųjų metų, pagal planą“, – žurnalistams Kalvarijų rajone „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos atidarymo metu sakė J. Taminskas.

Anot jo, baigus projektavimo darbus bei išpirkus žemės sklypus, ruožo statyba galėtų prasidėti 2030 metais.

Paklaustas, kiek galėtų kainuoti ruožo tiesimo darbai, ministras sakė, kad tai paaiškės vėliau.

Pasak jo, projektas bus finansuojamas tiek valstybės biudžeto, tiek Europos Sąjungos 2028–2034 metų biudžeto lėšomis.

„Kada pabaigsime, tada bus aišku, kiek kainavo, nes skaičiai ir reikalingos sumos kinta. Yra infliacija, yra kiti aspektai visi, geopolitinė situacija, kas irgi koreguoja tam tikrus techninius aspektus“, – teigė ministras.

Pirmadienį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai atidarė paskutinį 12 kilometrų abi šalis jungiantį atnaujintą tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Jį už 154,7 mln. eurų (be PVM) rekonstravo kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“.

„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 kilometrų, iš jų 269 kilometrai – Lietuvoje.

Pasak valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuvos“, šis kelias svarbus ne tik civiliniams, bet ir karinio mobilumo poreikiams.

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis) ir Gitanas Nausėda pirmadienį atidarydami atnaujintą automagistralės „Via Baltica“ ruožą prie Lenkijos sienos akcentuoja šio kelio svarbą kariniam mobilumui.

„Kuomet mes sėdėjome ir dalyvavome ceremonijoje, štai va dabar, kas dešimt sekundžių pravažiuoja sunkvežimiais arba lengvoji mašina. Mane informavo, kad tuo metu, kol mes čia buvome, sunkvežimiai vežė taip pat ir karinę techniką. Reiškia, kaip mes ir sakėme, ši trasa bus labai svarbi karinio mobilumo prasme“, – savo kalboje teigė G. Nausėda.

Lenkų žurnalistų paklaustas, kaip konkrečiai „Via Baltica“ prisidės prie Suvalkų koridoriaus saugumo, Lietuvos vadovas sakė, kad tai yra svarbi ne tik prekių, žmonių judėjimo, bet ir karinio mobilumo arterija.

Panašiai kalbėjo K. Nawrockis, pabrėžęs, kad atnaujintas kelias leis operatyviai reaguoti „į potencialią karinę, gynybinę grėsmę būtent karinių pervežimų kontekste“.

„Manau, kad tai taip pat užduotis man, prezidentui ir mūsų draugams iš Estijos ir Latvijos – stebėti šį projektą saugumo požiūriu. Mes, kaip NATO ir Europos Sąjungos rytinio flango šalys, esame atsakingi už viso regiono, visos Europos saugumą, bet taip pat ir Lenkijos, kuri prisiima ypatingą atsakomybę už saugumą Baltijos jūros baseine“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

Jis pažymėjo, kad tokius projektus kaip „Via Baltica“ ir „Via Carpathia“ pavyksta įgyvendinti dėl Trijų jūrų iniciatyvos.

„Solidarumo, ekonominio, karinio ir gynybinio bendradarbiavimo stiprinimas tarp rytinio NATO flango šalių, ekonominio atsparumo ir bendradarbiavimo kūrimas yra esminis tikslas tiek Lenkijai, tiek, tikiu, ir Lietuvai“, – sakė K. Nawrockis.

Iš abiejų pusių atvažiavę ir susitikę ant naujai Lietuvoje prie Lenkijos pasienio pastatyto viaduko, prezidentai paspaudė vienas kitam rankas, trumpai pasišnekėjo, po to dalyvavo priėmime ir bendroje spaudos konferencijoje.

Pasak Prezidentūros, ruožo atidarymas simboliškai vyko žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines, tai G. Nausėda pabrėžė ir savo sveikinimo kalboje.

Lietuvos prezidentas taip pat teigė, kad sulig naujos atkarpos atidarymo iš Vilniaus iki Lisabonos įmanoma nukeliauti naudojantis tik automagistralėmis.

„Vien tiktai automagistralėmis galima nukakti iš Vilniaus į Lisaboną. Į Varšuvą galima šiandien nuvykti per 4,5–5 valandas. Tai turbūt būtų sunkiai įsivaizduojama prieš 20–25 metus, kuomet tai būtų buvusi beveik dviejų dienų kelionė“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Tai yra antrasis K. Nawrockio vizitas Lietuvoje, pirmą kartą jis lankėsi rugsėjo pradžioje.