Svarbus įspėjimas vairuotojams: prasideda susidūrimų su gyvūnais pikas

Susidūrimai su laukiniais gyvūnais Lietuvoje išlieka dažni, o jų pasekmės – vis brangesnės. Nors pernai tokių įvykių fiksuota mažiau nei ankstesniais metais, tačiau jų vidutinė žalos suma buvo beveik 300 eurų didesnė.

Didžiausia susidūrimų su laukiniais gyvūnais koncentracija pernai fiksuota pavasarį. 2025 m. išsiskyrė gegužė – vien per šį mėnesį, BTA duomenimis, buvo fiksuota beveik 100 atvejų, o žalų suma siekė daugiau nei 290 tūkst. eurų.

„Svarbu suprasti, kad problema nėra vien gyvūnų aktyvumas – didelę dalį rizikos lemia ir vairuotojų elgesys. Pereinamuoju paros metu keičiasi matomumas, akys sunkiau prisitaiko, o reakcijos laikas ilgėja. Tokiose situacijose net ir nedidelis greičio viršijimas ar akimirkos dėmesio praradimas gali lemti susidūrimą, kurio išvengti jau nebeįmanoma“, – sako A. Gasparavičius.

2025 m. duomenys rodo, kad daugiau nei pusė visų susidūrimų kelyje įvyksta su stirnomis – jos sudarė net 53 proc. visų atvejų. Tai dažniausiai pasitaikantis scenarijus Lietuvos keliuose, nes šie gyvūnai yra itin aktyvūs ir dažnai netikėtai kerta važiuojamąją dalį.

Vis dėlto didžiausi finansiniai nuostoliai susiję su visai kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, nors briedžiai sudaro tik nedidelę dalį įvykių, būtent šių susidūrimų vidutinė žala yra didžiausia ir viršija 5 tūkst. eurų.

„Stirnos dažniausiai sukelia daug smulkesnių ar vidutinio dydžio eismo įvykių, tačiau susidūrimai su stambiais gyvūnais, tokiais kaip briedžiai, beveik visada reiškia rimtus automobilio pažeidimus. Tokiais atvejais dažnai nukenčia ne tik kėbulas, variklio skyrius, priekinis stiklas ar stogas, bet ir tai, kas brangiausia – mūsų sveikata. Stipresnio susidūrimo su briedžiu atveju, visas gyvūno svoris dažnai keliauja į automobilio saloną ir sukelia pavojų ten esantiems žmonėms“, – pažymi BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas.

Tarp brangesnių įvykių patenka ir susidūrimai su smulkesniais gyvūnais, pavyzdžiui, katėmis, kurių vidutinė žala siekia daugiau nei 3,6 tūkst. eurų. Tai rodo, kad net ir mažesnis gyvūnas gali sukelti reikšmingų nuostolių, jei susidūrimas įvyksta didesniu greičiu ar nepalankiomis sąlygomis.

Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla naktį, 2025 m. duomenys atskleidžia kiek kitokią realybę. Net 45 proc. visų susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyko tarp 18 ir 24 valandos – tai laikotarpiu, kai eismas dar gana intensyvus, tačiau matomumas jau prastėja.

Palyginti, naktį (nuo vidurnakčio iki 6 val.) įvyko 21 proc. susidūrimų, ryte – 20 proc., o dienos metu – tik 14 proc.

„Vakarinės valandos yra apgaulingos – vairuotojai dar važiuoja įprastu tempu, tačiau aplinkos sąlygos jau keičiasi. Gyvūnai tampa aktyvesni, o žmogaus akys sunkiau prisitaiko prie blėstančios šviesos. Tai momentas, kai net nedidelis neatidumas gali turėti rimtų pasekmių“, – pažymi A. Gasparavičius.

Pasako jo, ši tendencija rodo, kad didžiausias pavojus slypi ne ekstremaliose, o kasdienėse situacijose – kai kelias atrodo pažįstamas, o sąlygos dar neatrodo pavojingos.

Nors vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala siekia apie 2,6 tūkst. eurų, pavieniai įvykiai šią sumą gali viršyti net dešimt kartų.

2025 m. didžiausia BTA fiksuota žala siekė daugiau nei 26 tūkst. eurų – tiek kainavo susidūrimas su į kelią išbėgusia stirna. Kitas panašus įvykis atsiėjo beveik 19 tūkst. eurų, o susidūrimas su briedžiu – apie 16 tūkst. eurų.

„Tokie atvejai parodo, kad net ir dažniausiai pasitaikantys susidūrimai gali turėti labai rimtų finansinių pasekmių. Viskas priklauso nuo greičio, smūgio kampo ir to, kaip gyvūnas patenka į automobilio judėjimo trajektoriją – kartais pakanka vienos sekundės, kad būtų apgadinta visa priekinė automobilio dalis“, – akcentuoja A. Gasparavičius.

Jis priduria, kad tarp brangiausių įvykių dominuoja būtent netikėtumo faktorius – visais atvejais vairuotojai nurodo tą patį scenarijų: gyvūnas į kelią išbėgo staiga.