Į Kauną nukreipto lėktuvo keleivė užsiminė apie mįslingą įvykį: dalis negalėjo išlipti, bet kiti spėjo pasprukti

Šiąnakt, kaip anksčiau pranešė Lietuvos oro uostas, skirtingais laikais buvo įvesti laikini oro eismo ribojimai atvykstantiems skrydžiams į Vilniaus oro uostą. Vienas iš paveiktų skrydžių buvo maršruto Tenerifė-Vilnius.

Viena iš keleivių „Facebook“ Asta (vardas pakeistas) pasidalijo savo sudėtingo grįžimo istorija. Kaip nurodė ji, antrą valandą nakties iš Tenerifės atskridęs lėktuvas turėjo leistis Vilniuje, tačiau kai atrodė, kad žemė jau čia pat, sausakimšas orlaivis vėl pašoko aukštyn.

„Nespėjusioms nuo išgąsčio išsipūsti keleivių akims, stiuardesė švelniu balsu praneša: „Viskas gerai. Dėl tiršto rūko nusileidimas nepavyko. Bandysime dar kartą“, – rašė ji.

Vis dėlto vėliau stiuardesė pranešė, kad antrą kartą bandymo nusileisti Vilniuje nebus, nes oro uostas uždarytas dėl pasiklydusių meteorologinių balionų, taigi, bus skrendama į Kauną.

„Išalkę ir išvargę nusileidžiame Kaune. Aplink – tamsu ir tylu. Galėčiau sakyti, kad ore tvyrojo įtampa, bet ir to oro lėktuve jau nebuvo daug“, – nurodė keleivė.

Staiga iš kabinos išeina pilotė. Su keleiviais ima kalbėti taip, lyg šiuos žodžius sakytų artimam savo draugui. Žmogiškai, jautriai, neslėpdama savo apmaudo dėl tokios situacijos.

„Panašu, kad Kauno oro uostas mūsų nelaukia. Jis taip pat uždarytas. Visi darbuotojai – jau namuose. Mes negalime palikti lėktuvo“, – pilotės žodžius perpasakojo moteris.

Anot jo, kantrybė tuo metu jau seko, vis dėlto moteris negailėjo gražių žodžių pilotei, kuri, jos teigimu, pademonstravo kantrybę.

Galiausiai, kaip prisiminė Asta, buvo rasti du žmonės, kurie pasirūpintų metaliniais laiptais keleiviams išlipti.

„Jie pasirūpina metaliniais laiptais išlaipinimui. Trumpam atrodo, kad viskas išsisprendė. Bet ne mums. Laiptais gali naudotis tik ankstesnė įgula, skridusi iš Vilniaus į Tenerifę. Jie keliauja ilsėtis, o mes su savo pilote ir stiuardais liekame toliau laukti“, – nurodė ji.

Keleivė toliau aprašė ir mįslingą įvykį. Anot jos, kol įgula komandiškai ieškojo pagalbos, du žmonės savavališkai pasišalino iš lėktuvo.

„Viena besikeikianti porelė spruko pro atidarytas lėktuvo duris ir kaukšėdama tais pačiais metaliniais laiptais išnyksta lyg ežiukai rūke. Po kelių minučių pilotė praneša, kad išsilaipinti Kaune nepavyks, tačiau pavyko gauti kuro, todėl skrendame atgal į Vilnių. Bet po minutės – vėl pranešimas: „Pakilti negalime. Kol nebus surasta pora – neturime teisės skristi. Policija jų jau ieško“, – teigė Asta.

Vis dėlto nei policija, nei Lietuvos oro uosto ar „Litcargus“ atstovai apie tokį įvykį „Delfi“ nepatvirtino. Policijos atstovė nurodė, kad pranešimo apie tai nebuvo fiksuota.

Anot keleivės, naktis tęsėsi, pilotė toliau teikė informaciją keleiviams, o stiuardesės dalijo paskutinius butelius vandens. Galiausiai buvo duotas leidimas išlipti. Kai kurie žmonės kvietėsi taksi, kiti, jos teigimu, liko oro uoste laukti iki ryto bagažo.

Asta nurodė, kad su vaikais grįžo į Vilnių. Nors lėktuve praleido daugiau nei 10 valandų, moteris negailėjo gražių žodžių įgulai.

„Man šis skrydis buvo įsimintinas ne dėl įmantraus pakilimo ar eilinio balionų šou. O dėl to, kad iš labai arti galėjau stebėti aukščiausio pilotažo krizinę komunikaciją – tiesiogiai, gyvai. Daugiau nei 10 valandų praleidę lėktuve, įgulą palikome su plojimais ir dėkingumu. (…) Jei mūsų politikai dažniau skraidytų su tokiomis įgulomis, gal ir jie išmoktų tokio bendravimo meno. O Vilnius ir Kaunas pagaliau susitartų, kaip priimti vienas kito keleivius, kai debesys nusileidžia žemiau“, – rašė ji.

Susisiekus su Lietuvos oro uostų atstovu Tadu Vasiliausku, jis nurodė, kad Kauno oro uoste (kaip ir kituose oro uostuose) už keleivių aptarnavimą yra atsakingi antžeminių paslaugų teikėjai – šiuo atveju įmonė „Litcargus“.

„Ji bendraudama su oro bendrovėmis ir konkrečių lėktuvų įgulomis priima sprendimus išlaipinti ar neišlaipinti keleivių, kokius papildomus veiksmus atlikti. Mūsų žiniomis, antžeminių paslaugų kompanija turi turėti galimybes ir operacinius pajėgumus aptarnauti ir tokius skrydžius, koks yra paminėtas šioje situacijoje“, – sakė T. Vasiliauskas.

Savo ruožtu „Litcargus“ personalo direktorė Asta Jurėnaitė „Delfi“ komentavo, kad Kauno oro uoste naktį reguliarių skrydžių nebuvo, todėl „Litcargus“ komanda dirbo minimaliu režimu.

„Dirbo tiek, kiek reikia užtikrinti skrydžių saugą. Buvo budintys darbuotojai, tačiau galbūt nebuvo pakankamai tokiai neplanuotai ekstremaliai situacijai“, – sakė A. Jurėnaitė.

Anot jos, norint ateityje keisti algoritmus reikės institucijų ir Lietuvos oro uostų įsitraukimo.

„Kol kas neturėjome tokio nuolatinio naktinio rezervo Kaune, bet esame pasirengę bendradarbiauti ieškant sprendimų, kad tos situacijos vyktų kuo sklandžiau ateityje. Tikrai tuos klausimus svarstysime“, – nurodė atstovė.

Vis dėlto ji sakė, kad dar anksti vertinti, ar situacija naktį buvo suvaldyta tinkamai.