Prieš nelinksmą šildymo sezoną – maloni žinia daliai gyventojų

Nors ekonomistai gerų žinių neturi ir vienbalsiai sutaria, kad šiemet butus šildysimės brangiau, daliai daugiabučių gyventojų pasisekė labiau. Jie už šilumą mokės mažiau nei kiti.

Specialistams prognozuojant 20-30 proc. brangesnį šildymą, mažiausiai naštą pajus ne tik renovuotų daugiabučių gyventojai ar gaunantieji kompensacijas už šildymą. Pasisekė ir tiems, kurių namuose šilumą tiekia modernizuoti šilumos punktai ir išmaniai valdomos šilumos sistemos.

Didelę įtaką galutinei sąskaitai turi šilumos kaina ir oro temperatūra, tačiau ne mažiau svarbu, kaip efektyviai šiluma panaudojama pačiame pastate. Vienas iš būdų mažinti nereikalingą jos vartojimą – senus šilumos punktus keisti automatizuotais, o ten, kur yra techninės galimybės, jų darbą valdyti nuotoliniu būdu.

„Žmonės dažniausiai žiūri į šilumos kainą, nes ją tiesiogiai mato sąskaitoje. Tačiau yra ir kita svarbi dedamoji – kiek šilumos namas suvartoja. Jos kainos mes negalime reguliuoti, tačiau galime siekti, kad pastatas šilumos be reikalo nešvaistytų. Būtent čia modernus šilumos punktas ir inovatyvus jo valdymas gali duoti apčiuopiamą rezultatą“, – sako „Mano BŪSTO“ produkto vadovas Robertas Jasmontas.

Įmonės prižiūrimuose daugiabučiuose šiuo metu jau modernizuota didžioji dalis šilumos punktų. Vilniuje – 99 proc., Klaipėdoje ir Vakarų regione – 80 proc., Kaune – 77 proc., Šiaulių ir Radviliškio regione – 85 proc. namų.

R. Jasmonto teigimu, modernizuoti ir tiksliai valdomi šilumos punktai leidžia vidutiniškai sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Tačiau yra daugiabučių, kuriuose sąnaudas pavyksta sumažinti dar daugiau – iki 20–30 proc. Toks skirtumas jau apčiuopiamai atsispindi ir gyventojų sąskaitose.

„Mano BŪSTO“ produkto vadovas sako, kad dar daugiau galimybių atsiranda tuomet, kai automatizuotas šilumos punktas prijungiamas prie nuotolinio valdymo sistemos. Tada realiu laiku galima stebėti temperatūrą, sistemos parametrus ir jų pokyčius, o pastebėjus nuokrypius – koreguoti nustatymus nelaukiant, kol problema taps juntama gyventojams.

Nuotolinio šilumos punktų valdymo galimybėmis šiuo metu jau naudojasi 56 proc. bendrovės klientų. Ši dalis kasmet auga, o plačiausiai nuotolinio valdymo technologijos šiuo metu naudojamos Vilniuje. Čia iš visų bendrovės prižiūrimų šilumos punktų beveik 90 proc. jau valdomi išmaniai.

Nedaug atsilieka ir kiti didmiesčiai. Klaipėdoje ir Vakarų regione nuotolinio valdymo galimybė įrengta 51 proc., o Kaune – 53 proc. bendrovės prižiūrimų daugiabučių.

R. Jasmonto teigimu, nuotolinis valdymas iš esmės keičia šilumos sistemų priežiūros principą. Užuot reagavus tik tuomet, kai gyventojai pajunta problemą, sistemos darbas nuolat stebimas pagal faktinius duomenis, todėl į pasikeitusias sąlygas galima reaguoti iš karto.

Kad modernizuotos šildymo sistemos ir tikslus jų valdymas gali duoti apčiuopiamą rezultatą, rodo ir konkrečių daugiabučių duomenys. Praėjusį šildymo sezoną ryškiausias rezultatas užfiksuotas Naujakurių g. 84 name Kaune. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šiame daugiabutyje šilumos suvartojimą pavyko sumažinti 31,5 proc. – dėl to namo gyventojai per sezoną sutaupė 5817 eurų.

Nedaug atsiliko Šviesos g. 6 namas Vilniuje, kuriame šilumos suvartojimas sumažėjo 30,15 proc., o sutaupymas siekė 1774 eurus. Pramonės pr. 85 name Kaune suvartojimas sumažėjo 29,2 proc., o bendra gyventojų sutaupyta suma siekė 7666 eurus.