Viešumoje kylant diskusijų dėl vadinamosios Desovietizacijos komisijos rekomendacijų dėl istorinės atminties įamžinimo, kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad šios komisijos darbas galėtų būti atviresnis, jeigu visuomenė turi tokį lūkestį.
Ministras taip pat pažymi, kad politikai komisijos darbą mėgina išnaudoti artėjantiems Seimo rinkimams.
„Manau, kad dar per anksti man vertinti komisijos darbą gerai arba blogai. Jeigu jaučiamas leitmotyvas viešojoje erdvėje, kad komisija galėtų daugiau argumentų pateikti, daugiau faktų, tas galbūt galėtų ir įvykti“, – BNS antradienį sakė S. Kairys.
Jo teigimu, nereikia skubėti sprendžiant dėl istorinės atminties įamžinimo.
„Čia nėra ta tema ir klausimas, kurį mums reikia šiandien ar rytoj išspręsti. Tam reikia diskusijų, brandos, bendruomenių įsitraukimo“, – teigė S. Kairys.
„Demokratiška šalis, mano galva, taip ir ieško tų sprendimų. Tik dabar įžvelgiu šiokį tokį pavojų, rinkiminį kontekstą, nes aiškiai matosi, kaip tam tikros politinės jėgos bando asocijuotis, per tai ryškintis savo ideologinius skirtumus“, – pažymėjo ministras.
Anot jo, reikia vertinti, ar desovietizacijos procese yra trikdžių, kuriuos galima ištaisyti, tačiau „blogiausia, kai pradeda kalbėti politikai ar pretendentai į politikus“, tuo metu istorinės atminties klausimais svarbiausias žodis turėtų būti ekspertų.
Ministras taip pat ragino „neturėti iliuzijos“, kad klausimai, liečiantys istorinę atmintį, ar bandymai formuoti tokios atminties politiką bus labai aiškūs.
„Antra medalio pusė, yra daugybė savivaldybių, kurios tvarkė, susitvarkė, gatvių pavadinimus pasikeitė be didesnių triukšmų. Kitaip tariant, jeigu yra noras rasti kalbą su bendruomene, tą kalbą tikrai galima rasti“, – kalbėjo S. Kairys.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė šią savaitę apskundė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinėje esantį paminklą poetei.
Nukelti S. Nėriai skirtą paminklą Desovietizacijos komisija rekomendavo rugpjūčio pradžioje, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys.
Praėjusią savaitę komisija paragino susilaikyti nuo naujų atminimo ženklų įrengimo tokioms prieštaras keliančioms asmenybėms, kaip diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa, keisti rašytojų ir buvusių sovietinių veikėjų S. Nėries, Petro Cvirkos, Liudo Giros gatvių pavadinimus Kauno rajone.
Kritiką Desovietizacijos komisijos darbui praėjusį mėnesį išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sudvejojo komisijos išvadų pagrįstumu, teigė matantis sukiršintą akademinę bendruomenę ir visuomenę.
