Jau kitais metais besiruošiant vienam iš populiariausių valstybinių brandos egzaminų (VBE) abiturientams teks paplušėti labiau. Atnaujintos bendrojo ugdymo programos pokyčių įnešė ir į svarbiausią anglų kalbos žinių patikrinimą.
Iki šiol jaunuoliai užverti mokyklos duris turėdavo mokėdami anglų kalbą B2 lygiu (arba kitaip – „pažengusiųjų“ lygiu), bet netrukus jų pirmosios užsienio kalbos mokėjimas turės siekti dar aukštesnį – jau B2+ lygį.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pabrėžia – rekomendacijas dėl anglų kalbos mokymo ir egzamino pakoregavimo Lietuvai pateikė tarptautiniai ekspertai, tai esą duos naudos, o paties egzamino struktūra išliks.
Tiesa, abiturientai egzamine sulauks ir kitokių naujovių – pavyzdžiui, reikės pakomentuoti pateiktus duomenis.
Tuo metu anglų kalbos mokytojai įžvelgia grėsmių. Anot jų, šie konkretūs sprendimai su švietimo bendruomene mažai išdiskutuoti, tad iššūkių gali kilti ne vienas ir ne du.
Kodėl prireikė pokyčių?
Anglų kalbos brandos egzaminas tarp abiturientų yra vienas populiariausių ir dažniausiai pasirenkamų – šiais metais jį laikė per 16 tūkstančių kandidatų. Panašus skaičius fiksuotas ir pernai.
Visgi per šių metų brandos egzaminų sesiją dvyliktokai paskutinį kartą laikė anglų kalbos egzaminą pagal ankstesnę programą, todėl jį sudarė atitinkamai 40 proc. B1 lygio ir 60 proc. B2 lygio užduočių.
Kitais metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus ir turės siekti B2+ kalbos mokėjimo lygį.
NŠA atkreipė dėmesį, kad paties egzamino struktūra išliks tokia pati – jį sudarys 4 dalys: kalbėjimas, klausymas, skaitymas ir rašymas. Dalis egzamino vyks elektroniniu, dalis – tradiciniu būdu.
„2022 m. buvo atnaujintos visų dalykų bendrosios ugdymo programos, tarp jų ir pirmosios bei antrosios užsienio kalbos programos, orientuojantis į gyvenime būtinų kompetencijų įgijimą ir stiprinimą. Atnaujinant programą nustatytas aukštesnis kalbos mokėjimo lygis, kurį turėtų pasiekti abiturientas, baigęs pirmosios užsienio kalbos bendrąją programą: III gimnazijos klasėje – B2, o IV gimnazijos klasėje – B2+.
Pagal ankstesnę programą pirmosios užsienio kalbos bendroji programa buvo orientuota į B1/B2 kalbos mokėjimo lygį“, – portalui lrytas.lt atsiųstame komentare aiškino agentūros atstovai.
Anot NŠA, daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių mokyklą baigdami jaunuoliai būna pasiekę pirmosios užsienio kalbos B2 mokėjimo lygį.
Tarptautiniai ekspertai Lietuvai esą yra pateikę rekomendacijas dėl poreikio organizuoti vieno kalbos mokėjimo lygio egzaminą ir orientuotis būtent į kiek aukštesnį – ne tik B2, bet ir į B2+ lygį.
„Su anglų kalbos mokytojų bendruomene buvo svarstyta, kad vieno kalbos mokėjimo lygio egzaminas daug objektyviau patikrina mokinių kalbines kompetencijas“, – nurodė agentūra.
Nuo praėjusių mokslo metų pasikeitus brandos egzaminų sistemai, anglų – kaip ir kitų užsienio kalbų – valstybinis brandos egzaminas buvo padalintas į dvi dalis: pirmąją dalį, kuri vadinosi tarpiniu patikrinimu, mokiniai laikė III gimnazijos klasėje, o antrąją laikys IV gimnazijos klasėje šiais mokslo metais.
Vienuoliktokų laikytą anglų kalbos egzamino pirmąją dalį sudarė B2 lygio klausymo ir skaitymo užduotys.
Dabar pasikeitė tai, kad šios užduotys pateikiamos elektroniniu formatu.
„Rezultatai rodo, kad mokiniams pakankamai sėkmingai pavyko atlikti B2 lygio klausymo ir skaitymo užduotį: jie vidutiniškai rinko 58 proc. užduoties taškų. Kelerių metų VBE visų dalių (klausymo, skaitymo, kalbėjimo, rašymo) užduoties taškų vidurkis svyravo nuo 55 iki 67 proc.
Antrąją egzamino dalį sudarys B2+ lygio kalbėjimo ir rašymo dalys. Kalbėjimo dalies struktūra nesikeičia, t. y. lieka monologo ir dialogo užduotys.
Rašymo dalį sudarys trys užduotys: pusiau oficialus laiškas, rašinys (esė) ir – naujovė – duomenų komentavimas. Ši dalis vyks tradiciniu būdu.
Atlikdami kalbėjimo ir rašymo užduotis abiturientai pagal B2+ kalbos mokėjimo lygio reikalavimus turėtų vartoti turtingesnį žodyną, gebėti diskutuoti įvairiomis temomis, pateikti išsamius argumentus ir paaiškinimus.
Taigi valstybino pirmosios užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos egzamino struktūra išliks tokia pati, o užduotys atitiks atnaujintą ugdymo programą bei Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse išdėstytus B2/B2+ mokėjimo lygio reikalavimus, o mokiniai egzamino dalis laikys per dvejus metus“, – aiškino NŠA.
Mokytojai turi abejonių
Vilniaus Žemynos progimnazijos anglų kalbos mokytoja bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė svarstė, kad pedagogų nuomonės dėl anglų kalbos egzamino bei šios disciplinos mokymo pokyčių – įvairios.
Visgi, pripažino J.Kiškienė, nemažai mokytojų, su kuriais apie tai jau spėjo padiskutuoti, egzamino sunkinimą vertina neigiamai arba tiesiog patenkinamai.
„Mokymasis sudėtingės, galimai mokinių rezultatai bus prastesni“, – mokytojų nuotaikas portalui lrytas.lt apibūdino J.Kiškienė.
Pirmiausia, pasak LŠDPS pirmininko pavaduotojos ir anglų kalbos mokytojos, tokį sprendimą reikėjo apgalvoti atsakingiau.
„Numatomas pokytis yra skubotas, neparuoštas, neapgalvotas ir neišdiskutuotas su švietimo bendruomene. Pagal bendrąsias programas, baigdami mokyklą mokiniai turi būti pasiekę kalbos mokėjimo B2 lygį – kodėl jie bus egzaminuojami iš B2+? Čia kaip laikytum lengvojo automobilio teises, o per egzaminą duotų vairuoti mikroautobusą“, – palygino J.Kiškienė.
Taip pat, anot pedagogės, sklandžiam perėjimui iki B2+ lygio reikėtų ir daugiau laiko, ir daugiau anglų kalbos pamokų mokyklose.
„Sunkinti reikia pradėti ne nuo egzamino, o bent jau nuo 9 klasės programų. Dabar yra sumažintas pamokų skaičius 11–12 klasėse, todėl visiškai nelogiška sunkinti egzamino užduotis tam neturint papildomų laiko resursų“, – vertino ji.
J.Kiškienė išvardijo ir kitus argumentus, kuriuos diskusijose jau iškėlė anglų kalbos mokytojai.
„Mokymasis turi būti orientuotas į kompetencijas, o ne į užduotį, kuri tikrins dar aukštesnio lygio įgūdžius ir žinias. Kyla grėsmė, kad bus koncentruojamasi į egzaminą. Taip pat mokytojai neturės metodinės medžiagos, o ir laiko tinkamai pasiruošti pokyčiui. Rašymo dalyje žodžių skaičius gerokai išaugęs, o rašymui skirtas laikas sutrumpėjęs. Žemesnių gebėjimų mokiniams egzaminas gali būti neįveikiamas. Rezultatai, greičiausiai, stipriai nukentės vidutiniškai besimokantiems mokiniams“, – dėstė pedagogė.
NŠA yra parengusi ir savo interneto svetainėje paskelbusi pirmosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) brandos egzamino užduočių pavyzdžius ir mokinių atliktis, taip pat užduočių vertinimo lenteles.
„B2 lygio įtvirtinimui III gimnazijos klasėje skiriamos 108 valandos, jo pastiprinimui iki B2+ IV gimnazijos klasėje skiriamos 102 val. per mokslo metus. Papildomų anglų kalbos pamokų nėra numatyta.
Pagal atnaujintas bendrąsias programas kalbų mokėjimo lygio reikalavimai kyla nuosekliai: 7–8 klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygiais B1, 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygis B1/B1+, o III–IV gimnazijos klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygis B2/B2+.
Taigi pasiekti pažengusio kalbos vartotojo lygį skiriami net 6 mokymosi metai, tvirtam laisvo vartotojo etapui B1 lygio įtvirtinimui 4 metai ir pažengusio B2 – 2 metai“, – komentavo Švietimo agentūros atstovai.
Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 16929 kandidatai.
Egzaminą išlaikė 99,4 proc., šimto balų įvertinimą gavo 419 kandidatų, t. y. 2,5 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų.
Praėjusiais metais šį egzaminą išlaikė 98,2 proc., aukščiausią įvertinimą gavo 3,8 proc. kandidatų. Anglų kalbos egzamino rezultatų vidurkis – 61,6 taško – itin artimas praėjusiųjų metų vidurkiui, t. y. 61,7 taško.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
