„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl vaiko bendravimo su seneliais apribojimo.
„Su antra puse turime problemą. Mano ir motinos santykiai visada buvo prasti: žemino, mušė, kritikavo, skaitė moralus. Prieš kelerius metus susilaukiau sūnaus, kai jam suėjo pusantrų metų išsikrausčiau į kitą miestą, palaikiau ryšį su tėvais, lankydavau, skambindavau, tačiau aš ir mano antra pusė ir toliau esame žeminami mano tėvų.
Noriu sužinoti, ar įmanoma vaiko seneliams apriboti lankymus, kai jie su mumis taip nepagarbiai elgiasi? Patys seneliai anūko nelanko, turim jį vežioti, nors jie anūko nemyli“, – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsniu vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis).
CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo – kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais.
CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.
Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais.
Taip pat Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams. Taigi, jei skaitytoja mano, kad yra pakankamas pagrindas tokį vaiko senelių elgesį laikyti kaip kenkiantį vaiko interesams, ji gali atsisakyti sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su seneliais.
Svarbu paminėti, kad tokiu atveju, kai tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą.
Tuomet teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
