Ne taip seniai viešumoje įsitvirtino žodis „tvarumas“, ligi šiol plačiai netaikytas oficialiuose dokumentuose. Jis minimas ir viename iš naujausių Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų. Vasaros pradžioje savivaldybės politikai patvirtino Tvarios Kauno miesto plėtros 2024 – 2029 m. strategiją ir pritarė Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių susitarimui dėl jos įgyvendinimo projekto.
Debesys ar botagas?
Dar vienas naujas šio laikmečio oficialioje vartosenoje (ir minimoje Strategijoje) atsiradęs terminas – miesto drieka. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „drieka“ apibūdina taip: „…kas driekiasi, išsisklaido“ ir pateikia pavyzdį: „debesų driekos“. Tuo tarpu internetinis žodynas.lt paaiškina: „augalo plaušai, tinkantys audiniams austi, sluoksna“ (pvz: Šįmet linai neturi geros driekos. Iš driekų vydavo botagus“.
Kas konkrečiai turima galvoje – debesys ar botagai, įtupdžius „drieką“ į oficialius dokumentus, sunku atspėti. Juolab, kad tą „drieką“ galima aptikti ir toliau nuo Kauno esančiuose kabinetuose gimusiuose dokumentuose. Šiuo atveju, ji paminėta projekte, kuris padės dviem savivaldybėms gauti ES lėšų esminiams infrastruktūros bei kitokiems projektams.
2020-aisiais LR vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo metu „įvertinta, kad Kauno regiono miestų driekos indeksas (…) sudarė 130,63 balų, ir tai buvo antrasis pagal reikšmę dydis po Vilniaus regiono – 164,92 balų. Miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai pažymi, kad „dėl Kauno miesto driekos prarandamos gamtinės teritorijos, išliekančioms žaliosioms zonoms antropogeninė apkrova auga (…) urbanizuotų teritorijų plėtra vykdoma žaliųjų plotų sąskaita. Tai didina antropogeninį poveikį likusiems žaliesiems plotams. Tam pačiam žaliajam plotui tenka vis daugiau gyventojų, ir žalieji plotai, naudojami vis intensyviau, degraduoja ir nyksta. Tai daro neigiamą įtaką miesto atsparumui oro sąlygoms ir klimato kaitos padariniams“.
Pripažinta, kad dirbtinių dangų Kauno mieste pokytis 2012–2018 m. buvo vienas didžiausių Lietuvoje. „Dėl Kauno miesto driekos buvo prarasta daugiau kaip 20 kv. km žaliųjų plotų. Tai blogina gyventojų aplinkos kokybę – mažėja poilsiui ir pasivaikščiojimams skirtos erdvės, laisvalaikio teritorijos. Dėl dirbtinės dangos gausinimo mažėja aplinkos atsparumas klimato kaitos poveikio sukeltiems reiškiniams (liūtys, karščio bangos ir pan.). 2019–2024 m. Strategijos teritorijos gyventojų skaičius pradėjo augti ir padidėjo 7,8 proc. (nuo 338 721 iki 365 081 gyventojų). Augant gyventojų skaičiui, ryškėja jų pasiskirstymo netolygumai, – žmonės keliasi gyventi į teritorijas ties Kauno miesto riba“.
Tokie procesai, kaip paaiškinta Strategijoje, formuoja tris jos teritorijos dalis: Miesto branduolį, Tankiai apgyvendintą teritoriją ir Išorinę Strategijos teritoriją. Gyventojų persikėlimas į Išorinę teritoriją (o tai dažniausiai reiškia – iš miesto į rajoną) keičia ne tik švietimo bei ugdymo įstaigų tinklą, bet ir veikiančių ūkio subjektų koncentracijos žemėlapį.
Per nepilnus penkerius metus gyventojų skaičius labiausiai paaugo Kauno rajono savivaldybės Žemaitkiemio (107,0 proc.), Miriniškių (170,2 proc.), Bajorų (150,3 proc.) kaimuose. Miesto branduolio teritorijoje jis keitėsi nežymiai, didžiausias gyventojų skaičiaus augimas stebėtas Kauno miesto savivaldybės Centro (9,9 proc.) ir Žaliakalnio (1,2 proc.) seniūnijose. Šilainių seniūnijoje gerokai daugiau, nei anksčiau, žmonių apsigyveno Romainiuose. Kitose Kauno miesto seniūnijose pastaraisiais metais gyventojų sumažėjo.
Miesto drieka rajonui nerimo nebekelia
Bet naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ nepamiršo kitokio „projekto“ bei jo sukeltų aistrų. Jos kilo po to, kai prieš keletą metų Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui užgimė idėja prie miesto prijungti ir dalį gretimos savivaldybės – Kauno rajono teritorijos. Paskui prireikė net šalies centrinės valdžios institucijų įsikišimo, kad protestuojantiems rajono gyventojams, surengusiems žygį į sostinę, būtų garantuota: administracinių pokyčių nebus, savivaldybių teritorijų ribų keisti nenumatoma.
Tvarios plėtros strategija, kuri dabar skelbiama tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono savivaldybių internetinėse svetainėse, irgi kalbama apie jungtis. Joje teigiama, kad 2024-ųjų pradžioje Kauno miestas turėjo 304 198 gyventojus, jo teritorija – 158 kv. km. Strategijos įgyvendinimui suplanuotoje bendroje su dalimi rajono savivaldybės teritorijoje (302,12 kv.km) gyvena 365 081 gyventojas.
Į šią teritoriją patenka 60 833 gyventojai (apie pusė iš rajone gyvenančių daugiau nei 115 tūkstančių žmonių). Strategija apims Akademijos miestelį, Garliavos miestą, Raudondvario, Giraitės, Domeikavos, Mastaičių, Noreikiškių, Rokų ir nemažai kitų Kauno rajono kaimų.
– Ar tvari Kauno plėtra neveda į tai, ko miestas siekė anksčiau, – pasididinti savo teritoriją rajono plotų sąskaita?, – „Kas vyksta Kaune“ tokį klausimą šią savaitę uždavė Kauno rajono savivaldybės merui Valerijui Makūnui. Tarp kitko, priešingai nei jo kolega Kauno miesto savivaldybėje, nevengiančiam apie darbus kalbėtis tiesiogiai su žurnalistais (be tarpininkų ir be iš anksto raštu užduotų klausimų).
– Šiandien jau išnyksta suvokimas, kad savivaldybių bendradarbiavimas neįmanomas, nepaisant administracinių teritorinių ribų. Jis jau vyksta, nes daug svarbesnė yra partnerystė, o ne teritorijų apibrėžimas. Kadangi savivaldybėms tenka spręsti gyventojams opias problemas – švietimo organizavimo, viešojo transporto bei kitas, tai gali geriau pavykti jungiant pajėgas, bendradarbiaujant.
Nemažai Kauno rajono gyventojų kasdien atvyksta dirbti į Kauną, tūkstančiai miestiečių darbuojasi rajone, Laisvojoje ekonominėje zonoje, ar kitose rajone esančiose įmonėse, kurių pastaraisiais metais mūsų savivaldybėje daug įsikūrė ir dar tebesikuria. Mūsų savivaldybės teritorijoje sėkmingai dirba miesto įmonės, teikiančios gyventojams paslaugas – „Kautra“, „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ ar kitos. O „Kauno energija“ darbuojasi ne tik Kauno rajone, bet ir Jurbarke. Jei mažesnės savivaldybės atskirai steigtų panašias įmones, tikrai būtų probleminis jų išlaikymas.
Mano manymu, savivaldybėms bendradarbiauti galima ir siekiant miestui neformaliai pasididinti švietimo tinklą, kas pravartu ir Kauno pakraščių gyventojams. Todėl jau derinami lokalizuoti švietimo tinklo klausimai su Užliedžių seniūnija dėl galimybės ten lankyti mokyklą sparčiai Kaune augančių Romainių vaikams. Panašiu keliu žadama eiti ir kitose besiribojančių miesto bei rajono savivaldybių vietovėse, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno rajono meras V. Makūnas.
Gerins viešųjų paslaugų prieinamumą
Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų skyriaus vedėjos Aistės Lukaševičiūtės, 2023 m. balandžio 7 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Regioninės pažangos priemonės „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“ finansavimo gairėse Tvarios plėtros strategija nurodoma kaip privaloma išankstinė sąlyga, siekiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo.
Vedėjos teigimu, Strategijos projektas buvo pateiktas LR vidaus reikalų ministerijai vertinimui Ministerijos išvada gauta 2024-05-29.
„Nepriėmus sprendimo, būtų prarasta galimybė pritraukti Kauno miestui 79 mln. 196 tūkst. 543 eurų investicijų, Kauno rajonui – 24 mln. 025 tūkst. 375 eurų investicijų ir nebūtų įgyvendintas veiksmų planas“, – savivaldybės politikams paaiškino A. Lukaševičiūtė.
Strategijoje išskirti 3 uždaviniai: subalansuoti švietimo (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo techninės kūrybos krypties) paslaugų tinklą, išsaugoti ir tvariai naudoti žaliąją infrastruktūrą bei suformuoti trūkstamas dviračių takų jungtis. Šiems uždaviniams įgyvendinti numatyti 23 veiksmai.
Susitarime tarp partnerių (savivaldybių vadovų) pabrėžiamas bendras veikimas, kad būtų įgyvendinti Strategijoje numatyti uždaviniai, bendrai naudojant savivaldybių turtą, kooperuojant darbą, žinias ir organizacinius išteklius.
O kadangi gaunamų iš ES fondų lėšų paprastai nepakanka sumanytiems projektams įgyvendinti, susitarta, kad bendradarbiavimo partneriai užtikrins bendrąjį finansavimą, „reikalingą prisidėti prie Strategijos veiksmų įgyvendinimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Taip pat įsipareigojama finansuoti dalį išlaidų, kurių nepadengia skiriamo finansavimo lėšos, ir veiksmams įgyvendinti būtinas, bet netinkamas finansuoti, išlaidas.
Dera pabrėžti, kad greta viso to partneriai užtikrina Strategijos veiksmų investicijų tęstinumą ir numato lėšas savo biudžetuose penkerius metus po Strategijos veiksmų finansavimo pabaigos.
„Kauno miesto savivaldybės meras bus atsakingas už Strategijos stebėseną. Strategijos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną vykdys Kauno miesto savivaldybės mero potvarkiu iš Partnerių deleguotų atstovų sudaryta Strategijos įgyvendinimo ir stebėsenos darbo grupė. Tuo atveju, kai reikalingi esminiai Strategijos pakeitimai (pvz., keičiama dėl vienos iš Partnerių bendro strategijos Europos Sąjungos lėšų limito viršijimo, atsisakoma veiksmų, vienas veiksmas keičiamas kitu) būtinas abiejų Partnerių tarybų pritarimas“, – garantuojama Susitarimo dokumente.
Gegužės pabaigoje Strategijos projektas buvo paskelbtas dviejų savivaldybių interneto svetainėse, sudarant sąlygas gyventojams bei pačioms savivaldybėms teikti pastabas ir pasiūlymus. Numatytas ir Strategijos stebėsenos tarpinių bei galutinių rezultatų viešinimas visuomenei apie veiksmus, kuriais siekiama teigiamo esamos būklės pokyčio daugiau nei vienoje savivaldybėje. 2026-ųjų spalį bus vertinami tarpiniai, o 2030-ųjų vasarį – galutiniai rezultatai.