Panevėžio apygardos prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį buvusiai vyriausiajai šalies epidemiologei Loretai Ašoklienei.
Prokuratūra laikosi pozicijos, kad L. Ašoklienė, jos sūnus bei sutuoktinis, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis, nepagrįstai išteisinti dėl dokumento klastojimo, disponavimo juo, neteisėto darbovietės degalų kortelės naudojimo asmeninėms reikmėms.
Apeliaciniame skunde prašoma E. Ašokliui dėl piktnaudžiavimo ir svetimo turto iššvaistymo skirti dvigubai didesnę baudą, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, tai yra 50 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė prokuratūra.
Panevėžio apygardos teismas šių metų balandį išteisino L. Ašoklienę dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.
Moteris kaltinta, kad turėjo netikrą, specialiai jai pagamintą Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors faktiškai šioje gydymo įstaigoje nedirbo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą, o tuo metu būdama Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja bei šalies vyriausiąja epidemiologe, kaltinamoji ir taip galėjo keliauti po Lietuvą išvengdama su pandemija susijusių ribojimų.
Šį netikrą dokumentą pasirašęs ir patvirtinęs darbovietės antspaudu E. Ašoklis dėl dokumento suklastojimo taip pat išteisintas.
Nuosprendyje teismas pripažino, kad E. Ašoklis tokiu būdu siekė, kad žmona per pasaulinę pandemiją įvedus apribojimus judėjimui po Lietuvą, galėtų laisviau kirsti patikros postus ir paprasčiau iš Vilniaus atvykti pas jį į Uteną, tačiau įvertino, kad šis netikras darbo pažymėjimas negalėjo sukelti jokių reikšmingesnių pasekmių.
Pirmosios instancijos teismas išteisino ir Ašoklių sūnų K. A., kuris kaltintas neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimu. Šie kaltinimai K. A. buvo pateikti dėl to, kad degalus į savo transportą jis pylėsi naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.
Daugiau šia tema
Teismas konstatavo, kad nors K. A. neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Kaip teigiama nuosprendyje, pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kai kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. Teismo nuomone, šiuo atveju K. A. degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia. Pastarasis taip pat išteisintas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės perdavimo sūnui.
Panevėžio apygardos teismas E. Ašoklį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo. Jo pavaldinys A. T. nuteistas dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, padėjimo iššvaistyti svetimą turtą ir dokumentų klastojimo. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad direktoriaus sūnaus automobiliai remontuoti darbovietės lėšomis.
E. Ašokliui teismas skyrė galutinę subendrintą bausmę – 20 tūkst. eurų baudą ir atėmė jam teisę ketverius metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės ar savivaldybių įstaigose bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.
A. T. skirta 10 tūkst. eurų bauda. Baudas abu kaltinamieji turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. Ašoklis ir A. T. taip pat turės atlyginti Utenos PSPC 1124 eurus turtinės žalos.
