Aštuoni Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai pasirašė dėl būsimos interpeliacijos Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Kaltina merą melu, kad porą metų tik žada, bet nepasitraukia su savo šeimos verslu iš Rusijos, bet toliau remia savo mokesčiais šią agresorę valstybę, kariaujančią kruviną karą Ukrainoje.
Nepabandęs – nesužinosi…
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog pagal pataisytą Vietos savivaldos įstatymą meras nėra miesto tarybos narys. Tačiau valdančioji „Vieningo Kauno“ frakcija taryboje turi 26 politikus (iš 41-o tarybos nario). Net jei dalis „vieningųjų“ per balsavimą dėl interpeliacijos „sužaistų“ nusišalinimą (kadangi dirba mero šeimos versle ar susiję su juo verslo ryšiais), vis tiek opozicijai nepakaktų balsų tikslui pasiekti.
Bet bandyti galima, tik pradžiai reikia surinkti 14 tarybos narių parašų, kad mero interpeliacijos klausimas iš viso patektų į tarybos posėdžio darbotvarkę ir būtų svarstomas.
Tarkim, kitos dvi taryboje neskaitlingos frakcijos, kurios nuo kadencijos pradžios pasiliko teisę nepriklausyti „nei tiems, nei aniems“, o nusprendė laikytis centro pozicijos – laisvai viską spręsti, prisidėtų prie konservatorių, tai gal pakankamai parašų būtų surinkta procesui pradėti. Tik nežinia, kaip ligi šiol „per vidurį“ stovintys tarybos politikai gali būti įtikinti susilaikyti nuo mero V. Matijošaičio viešo politinio pasmerkimo.
Socialdemokratams apsispręsti paprasčiau, – juk vienas iš jų esančio taryboje trejetuko – frakcijos seniūnas Darius Razmislevičius yra savivaldybės įsteigtos ir pastaraisiais mėnesiais vis naujų funkcijų įgyjančios įmonės „Parkavimas Kaune“ direktoriaus pavaduotojas. Negi kils noras socdemams „kandžioti“ tą, per kurio malonę gera tarnyba frakcijos seniūnui buvo garantuota?
Opozicijos darbas – žaisti šitą „žaidimą“
Kai prieš keletą savaičių jaunieji konservatoriai paprašė savivaldybės leidimo surengti prie miesto valdžios rūmų piketą, rastas pasiteisinimas, kodėl buvo atsakyta ne. Savivaldybė apeliavo į tai, kad prie jos centrinių rūmų rengiama paroda. Suprask, nebus vietos… piketuotojams prieš merą ir jo sūnaus Šarūno (jis kartu su savo broliu bei tėvo žmona – Kauno savivaldybės tarybos nariai) vadovaujamą žuvies perdirbimo įmonę, Kaliningrado srityje seniai įsteigusią per tūkstantį darbo vietų).
Iš tikrųjų, pakako savivaldybės prieigose pastatyti 15 stendų su 30 nuotraukų iš kariaujančios Ukrainos, kad mero „priešininkai“ nurimtų. Paskui ir keliasdešimt senų, Kauno gatvėse keleivius vežiojusių, autobusų savivaldybė su Kaunu besibičiuliaujančiam Charkivui perdavė. Ir ta proga meras su savo pavaduotojais nusifotografavo, laikydami Ukrainos valstybinę vėliavą (kaunas.lt). Kas dar tai opozicijai negerai..?
Agentūros BNS paprašytas pareikšti savo nuomonę apie opozicijos siekį „nuversti merą iš posto“, V., Matijošaičio buvęs moksladraugis, Kauno tarybos ir „Vieningo Kauno“, kuris prieš pernai kovą vykusius savivaldos rinkimus „persikrikštijo“ į „Sėkmingą Kauną“, valdybos narys Jonas Audėjaitis pasakė: „opozicijos darbas žaisti šitą žaidimą, o kas vyksta mieste ir kaip miestas keičiasi, visi matome“.
Paklaustas, ar kažkas iš valdančiosios daugumos narių galėtų paremti interpeliaciją, jis teigė dar nematęs konservatorių kreipimosi ir nurodė, kad „Vieningą Kauną“ vienija veiklos, kurios akivaizdžios ir tikrai yra matomos“.
Įvairių konfrontacijų Kauno valdžioje būta ir iki „vieningųjų“ užgimimo
2008-aisiais „Veido“ sudarytame Lietuvos savivaldybių reitingo sąraše Kaunas užėmė 11-ą vietą nuo galo (iš 60-ies savivaldybių). Tų metų sausį rengdama šiam žurnalui (deja, neišgyvenusiam iki šių dienų) straipsnį „Ar turi Kaunas gerą šeimininką?“, žurnalistė B. Mačienė pakalbino ir keletą iškilių žmonių.
Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas, metropolitas, sakė: „Nenoriu nei peikti, nei girti esamos ar buvusios valdžios. Tam reikia žinoti ir valdžios užkulisius. (…) Aišku, daug kas priklauso nuo valdžios, bet juk ją renka savi žmonės, ne kokie atklydėliai ar marsiečiai. (…) Bažnyčia teigia, kad tikėjimas reikalauja atsakomybės, bet ar daug kas laikosi krikščioniškos tradicijos? Kai tikėjimas silpnas, įtikinti žmogų galvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus, apie Lietuvą, – labai sunku“.
V. Matijošaičio ir dar kelių iniciatorių pastangomis, 2010-aisiais susibūrė „Vieningas Kaunas“. Prisiminkime, iki 2015-ųjų Lietuvoje nebuvo įteisinti tiesioginiai savivaldybių tarybų merų rinkimai. Gyventojai rinkdavo tarybas, o šios pačios išsirinkdavo merus.
Gana dažnai lemdavo žodis partijos, kuri pelnydavo tarybos narių mandatų daugiau už kitas. Tiesa, būdavo ir išimčių, – net vos keletą narių turinti politinė frakcija sugebėdavo įtikinti dalį kitų sudaryti valdančiąją koaliciją ir išrinkti būtent jos pasiūlytą merą.
Tik bėda, kad vadovauti norėdavo ir kitų frakcijų politikai, tai dažniausiai meras po kelių mėnesių ar vienerių metų sulaukdavo interpeliacijos ir privalėdavo užleisti kėdę kitam „sutartiniam“ konkurentui. Pirmasis, kuriam pasisekė Kauną valdyti visą ketverių metų kadenciją (2003 – 2007 m.) , buvo meras Arvydas Garbaravičius. Atėjęs iš verslo ir į jį sugrįžęs, šiuo metu aktyvioje politikoje nedalyvaujantis Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
Kaip konservatoriai Kaune „gavo į klyną“
Čia – V. Matijošaičio išsireiškimas, kurį 2015-ųjų kovo 4-ąją išgirdo žurnalistai, sukviesti „Vieningo Kauno“ į spaudos konferenciją.
Ji įvyko pirmą kartą organizuotų tiesioginių merų rinkimų antrojo turto (kovo 15 d.) išvakarėse viename iš miesto centre esančių viešbučių. Visa tuomet Kauno būsimojo mero kalba buvo nukreipta kritikos konservatoriams, o ypač, – jų lyderiams, vaga.
„Vakar paklausiau gerb. Kupčinsko, ar milijonierius konservatorius Dainius Kreivys, Antanas Guoga ar Augustinas Rakauskas, patekęs į miesto tarybą, taptų oligarchu, ar tik Matijošaičiui ši „etiketė“ tinka? Pasirodo, kad šita etiketė klijuojama tik tiems, „kurie duoda į klyną konservatoriams“, sakė „Vieningo Kauno“ įkūrėjas ir lyderis.
Ai, ko tik žmonės neprikalba, patoso (o dar – politinio) pagauti. Bet žodis – ne žvirblis, tad ir to, kas buvo viešai pasakyta apie tam tikrą kūno dalį, nemetame iš seniai nuskambėjusios „dainos“. Bet tuomet išgirstus ir žurnalistų viešai paskleistus valdžios pažadus vertėtų priminti.
Kad ir apie toliau nuo miesto centro esančias gatves, kurios dešimtmečiais nesulaukia remonto, o jų gyventojai, sužinoję apie savivaldybės pasigyrimus, susijusios su dar vieno tilto į Nemuno salą statyba, netrukus skundais užverčia redakcijas.
2015-ųjų kovą buvo išsakytas ir toks mero (tada – dar būsimojo) V. Matijošaičio pažadas: „Atsakingai pareiškiu, kad neatleisiu nė vieno sąžiningai ir nuoširdžiai dirbančio savivaldybės administracijos darbuotojo. Priešingai – skatinsiu kiekvieną iniciatyvų darbuotoją, nepriklausomai, kokiai partijai ar organizacijai jis priklauso“.
Na, gal ir būtų meras su administracija nė vieno sąžiningai iki tol dirbusio ir neatleidę, jei po rinkimų ko ne kasdien į savivaldybės kiemą „atsitiktinai“ neužklystų „Vičiūnų grupės“ logotipu paženklintų automobilių. Jeigu iš tų privataus verslo tarnybinių mašinų išlipę „savanoriai“ nebūtų padėję savivaldai (miesto administracijai) suprasti, kokią reorganizaciją tikslinga atlikti. Ir tuomet daugybei valstybės tarnautojų teko be jokio noro kitiems, lojalesniems, užleisti darbo vietas.
Kas pripildo miesto biudžetą?
1994-aisiais Kaune gyveno per 430 tūkstančių žmonių. Ir tuomet viešai kauniečiai raginti išauginti miestą iki pusės milijono gyventojų. Šių metų pradžioje Kauno gyventojų skaičius vos viršijo 300 tūkstančių.
Suprantama, visoje Lietuvoje gyventojų mažėja, bet kai kur – ypač. Ne tik dėl mažėjančio gimstamumo ar dėl migracijos. Nebūtinai tas mažėjimas sietinas su tautiečių masišku išvykimu iš Lietuvos, juolab, kad migracija į užsienį slopsta. Tiesa, baimindamasis Rusijos karo grėsmių, kai kas iš turtingų tautiečių dabar perkasi „rezervinį būstą“ kur nors Tenerifėje. Toje pačioje, dėl kurios didžiausio Lietuvoje kyšio rekordininku tapo buvęs Kauno miesto savivaldybės direktorius Vilius Šiliauskas…
Daugybė buvusių kauniečių, primena „Kas vyksta Kaune“, pastaraisiais metais gana sėkmingai kuriasi, statosi namus, augina vaikus ir vysto verslus Kauno rajone arba kitose, toliau nuo mūsų miesto esančiose vietovėse. Keli tūkstančiai miesto gyventojų kasdien važiuoja dirbti į rajoną, kur beje, savo didžiąją įmonę pasistatė ir Kauno mero šeimos verslas. Kadangi gyventojų pajamų mokesčiai suplaukia į biudžetą tos savivaldybės, kurioje asmuo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, dalis Kauno miesto biudžeto įplaukų uždirbama ne savoje, o kitos savivaldybės teritorijoje. Važiuoja kauniečiai dirbti ir į Vilnių ar Klaipėdą.
Kažkada verslininkas Augustinas Rakauskas yra sakęs: „Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar miesto valdžia jaučia skirtumą tarp savivaldos ir savivalės. Kada akivaizdžiai matome, kad stabdomos investicijos tų, kurie valdininkams neparankūs. Kada nemažai Kauno įmonių guodžiasi ir keiksnoja valdžią, bet nedrįsta viešai prabilti, nes po to niekada nelaimėtų valdiškų užsakymų. (…) Valdžia meluoja, bet…jai galima. Tai – jos norma? Tik bėda: daug kas, neapsikentęs su tokiu valdymu, palieka Kauną. Manau, mes patys sudarome sąlygas valdžiai tokiai būti, taip elgtis. O ji viešai „kala“ melą, ir žmonės ja patiki. Tai, manau, yra juodosios technologijos“…
Beje, kalbėjomės su A. Rakausku dar mero konservatoriaus A. Kupčinsko laikais. Gaila, mero V. Matijošaičio politinio pasitikėjimo figūros – vieno iš „Vieningo Kauno“ neeilinių narių V. Šiliausko nepakalbinsime apie tas „juodąsias technologijas“. Gal jau jos „pašviesėjo“? Meras V. Matijošaitis dalinti interviu žurnalistams vengia. O savųjų „nurašytas“ savivaldos veikėjas V. Šiliauskas, prieš patekdamas už grotų, lyg ir nebuvo išgirstas, kai pasakojo teisėsaugai apie „korupcines schemas“ Kauno savivaldybėje. O jei pareigūnai jį išgirdo, tai ilgokai į tas „schemas“ gilinasi, ir visuomenei vengia apie jas ką nors viešai paaiškinti.
Kauno „organizuotą nusikalstamą grupę“ įvardijęs V. Šiliauskas teisiamųjų suole vienas
Už skaidrumo ir viešumo širmos
…Prieš savivaldos rinkimus paprastai vyksta bent kelios rinkėjų nuomonių apklausos. Jas organizuoja ir žiniasklaida. Vieni rinkėjai yra pripažinę, kad renkasi balsuoti „už turtingą kandidatą, nes jis visko turi ir iš miesto nevogs, o biednam dar daug visko reikės“. Kiti laikosi kategoriškos nuomonės: „visi jie vagia, jei tik prie valdžios prieina“. Tačiau neretas, kalbėdamas apie dabartinį Kauno merą, ir dabar komentaruose priduria: „gal ir vagia, bet ir miestą tvarko“. Buvo ir toks teiginys: „Maža kas ką sako, bet prie valdžios vairo stojęs, bemat pasitvarko, kaip jam reikia. Aš irgi imčiau, jei tik prieičiau…“
Perfrazuodami populiarios vaikiško knygos pavadinimą, pamėginkime sužinoti, „ką valdžia dirba visą dieną“.
2024 metų kovo 25-oji, pirmadienis, savivaldybės svetainėje kaunas.lt, mero V. Matijošaičio darbotvarkė skelbia: „8-17 val. – kasmetinės atostogos. 13-16 val. – urbanistinis pasitarimas“.
Tai reikėtų iš to suprasti, kad Kauno plėtra merui dabar svarbiausia. Net atostogas tam galima aukoti? O gal viską galima suderinti, ir urbanistikos perspektyvas pagvildenti artimesnėje aplinkoje – tarkim, mero pirtelėje?.
Mero pavaduotojai, kurių yra trys, savo darbotvarkėse šį pirmadienį mini tas pačias frazes (gal jas parenka dirbtinis intelektas, kas žino?): „dokumentų peržiūra, pasitarimas su savivaldybės vadovais, dalykinis susitikimas, pasitarimas darbo klausimais“. Beje, „pasitarimas pas merą“ šiandien įrašytas ir vieno iš administracijos direktoriaus pavaduotojų darbotvarkėje.
Tiesa, internetu galima užduoti klausimą merui (informacija kaunas.lt atnaujinta 2021.02.09. (antradienį)…
Per ankstesnes kadencijas kai kada turėdavęs net 4 patarėjus, iš kurių vienas buvo spaudos atstovas, dabar Kauno savivaldybės meras V. Matijošaitis apsieina be jų. Nes patiems patikimiausiems patarėjams jau seniai parūpintos savivaldybės įmonių vadovų kėdės, o vienam – patikėtas vicemero postas.
Galima tik spėlioti, kad stengiamasi „valdiškų“ (o tai reiškia – visų dirbančių ir mokesčius mokančių kauniečių pinigų) pataupyti kitiems reikalams. Pavyzdžiui, po čekiukų skandalo įstatymu įteisintoms didesnėms, nei Kauno išrinktieji gaudavo, išmokoms iš savivaldybės biudžeto?
Tarp kitko, baigiantis praėjusiai savaitei, LRT televizijos žurnalistės netikėtai paklaustas apie konservatorių iniciatyvą bei paprašytas dar patikslinti, kada „Vičiūnų grupė“ išeis iš Kaliningrado, Kauno meras V. Matijošaitis pasakė, kad jis tame versle nedirba ir su juo sąsajų neturi. Dirba tik čia, Kauno miesto savivaldybėje…
