Renesanso literatūrą apgyvendinti scenoje Kauno kamerinis teatras ryžosi dar 1993 metais, sumanęs pastatyti Fransua Rablė veikalą „Gargantiua ir Pantagriuelis“. Vykstant teatro pastato rekonstrukcijos darbams, tarp statybų dulkių ir kalkių, kūrybinei grupei kilo idėja surengti teatralizuotą žaidimą – puotą maro metu.
Ankštoje teatro kavinukėje aktoriai ir žiūrovai sėdo prie bendro stalo, vaišinosi vynu ir mėgavosi gurmaniškais tekstais, imituodami slaptą bendraminčių ložę, suvienytą renesansiškos gyvenimo džiaugsmo dvasios. Statybų maras baigėsi, o miniatiūrinės kavinės kapsulėje uždarytas spektaklis gyvuoja jau dvidešimt metų. Šiandien Kauno kamerinio teatro kūrybinė grupė tęsia netradicinę Renesanso literatūros pateikimo scenoje idėją ir pristato didįjį šios epochos humanistą – Džovanį Bokačą.
Džovanis Bokačas (1313 – 1375) paliko mums svarbiausią savo gyvenimo veikalą „Dekameroną“, tapusį žmogiškosios komedijos vadovu. Pasakojama, kad ši knyga buvo vagiama, kopijuojama, užstatoma, duodama kraičio, ja buvo mokamos skolos. Trumpi juokingi pasakojimai viduramžiais buvo tarsi atsvara griežtoms religinėms normoms ar aplink siaučiančiam marui, keliavo iš lūpų į lūpas kaip liaudies kūryba ar anekdotai. Manoma, kad daugelis „Dekamerono“ novelių buvo pagrįstos tikrais įvykiais, nutikusiais Florencijoje. Jei tai tiesa, tuomet gyvenimas viduramžiais tikrai nebuvo nuobodus.
Trumpų Bokačo istorijų pagrindu sukurto spektaklio tema – meilė, kuri yra pagrindinė gyvenimo varomoji jėga, žmogaus dvasią išlaisvinanti, kilnumo teikianti galia, kuriai paklūsta visi: vargšai ir turtuoliai, pasauliečiai ir dvasininkai. Kaip Renesanso žmogus yra tobula gamtos dalis su visomis savo ydomis ir silpnybėmis, taip ir jo meilė yra žemiškos prigimties, kupina gyvenimo pilnatvės ir laisvės. Šimtmečių patikrinta „Dekamerono“ dvasia yra puiki atsvara pigios vienadienės pramogos „marui“. Ji pakylėja komedijos žanrą į renesansinio mąstymo lygmenį, kuriame žmogus su visomis savo dvasios stiprybėmis ir kūno silpnybėmis bei pats gyvenimas yra didžiausia vertybė ir gėris.
Šį kartą raktu sceniniam kūrinio sprendimui tapo ne netradicinė erdvė, kaip „Gargantiua ir Pantagriuelio“ pastatyme, o choreografija. Originalų scenos judesį spektakliui kūrė choreografas Dainius Bervingis. Kamerinėje erdvėje suvienijęs literatūrą, choreografiją bei muziką, šis žaismingas spektaklis žada vitališką atmosferą, dinamišką reginį bei sveiko humoro dozę.
Spektaklio režisierius Aleksandras Rubinovas, kompozitorė Zita Bružaitė, scenografas Sergėjus Bocullo, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, choreografas Dainius Bervingis. Vaidina Kauno kamerinio teatro aktoriai.
Premjera – balandžio 11-13, 25, 27 d. 18 val.
