Vienas iš Kaune besikuriančios galerijos po atviru dangumi „No-Fly Zone“ gyvosios tapybos darbų lapkričio 16 d. NASA erdvėlaiviu „Space X Falcon 9“ bus išskraidintas į Mėnulį – pirmąjį meno muziejų galaktikoje „Lunaprise“.
Scott Hattox (JAV) Lietuvoje sukurtas kūrinys kartu su kitais jo darbais pateko tarp 222 pasaulio kūrėjų, kaip geriausiai atspindintys laiko dvasią bei žmonijos kūrybingą. Šis muziejus – nesunaikinama laiko kapsulė ateities kartoms taps ypatingu kroviniu pirmojo po daugiau nei 50 metų NASA grįžimo į Mėnulio paviršių metu.
„Neslėpsiu, tikrai džiaugiuosi, kad 16-uoju numeriu patekau tarp daugiau nei 200 menininkų, kurių artefaktai bus išskraidinti į Mėnulį laiko kapsule. Tai savotiškai lūžinis momentas ir meno, ir NFT istorijoje. Po to, kai kapsulė nuskraidins darbus į Mėnulį, kiekvienam meno kūriniui bus sugeneruotas unikalus kodas. O tie, kas įsigis tokį kūrinį, gaus tai patvirtinantį „Lunaprise“ skaitmeninį sertifikatą“, – pasakoja populiarios kultūros tapytojas Scott Hattox.
Vienas iš jo į Mėnulį keliausiančių darbų buvo specialiai sukurtas Kaune esančiai galerijai „No-Fly Zone“, kurios idėja kilo kaip atsakas į Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą. Piešinyje vaizduojamas skriejantis Ukrainos vėliavos spalvų kostiumu apsirengęs Supermenas.
„Nenorėjome tikėti, kad karas tęsis taip ilgai. O dabar, praėjus 1,5 metų, šis betoniniame miesto kūne įrėžtas laisvės šauksmas nuaidės visatoje. Šauksmas dar stipresnis ypač dabar, kai suvoki, jog per tokį trumpą laiką esame išbandomi dar vieno, Izraelio ir „Hamas“ karo“, – dalijasi viena iš galerijos iniciatorių, projekto „T-Factor“ mokslinė bendradarbė dr. Jūratė Tutlytė.
Ant nesunaikinamų nano diskų išgraviruotas „Lunaprise“ muziejus pagamintas iš gryno nikelio – elemento, kuris gali išgyventi atšiauriomis kosmoso sąlygomis. Tai užtikrins muziejaus ilgaamžiškumą ir išsaugos duomenis ateities kartoms. Meno kūrinius diske bus galima nuskaityti per mikroskopą, o „Lunaprise“ disko kopija bus eksponuojama nacionaliniame Smithsonian muziejuje Vašingtone (JAV).
Muziejaus kūrinius bus galima apžiūrėti ir čia, Žemėje. Šių metų pabaigoje pradėsiantis veikti „Lunaprise Metaverse“ muziejus lankytojams bus prieinamas iš bet kurios pasaulio vietos.
Šiame novatoriškame Mėnulio muziejaus sąraše – 222 ikoniniai vaizduojamojo, skaitmeninio meno darbai, muzikos kūriniai, filmai ar istoriniai artefaktai. Sąraše yra ne tik žinomi menininkai, bet ir „Grammy“ laimėtojai ar sportininkės, palikę įspaudą mūsų istorijos puslapiuose. Savo platformoje „Lunaprise“ suteikė galimybę darbais dalintis ir kylantiems menininkams. Kaip teigia muziejaus kuratoriai „Space Blue“, šie atviro konkurso būdu atrinkti menininkai muziejaus kolekcijai suteikia naujų perspektyvų ir atspindi šio laikotarpio diskusijas apie meno ir technologijų bendradarbiavimą. Būtent šioje kategorijoje ir buvo atrinkti S. Hattox darbai.
Kalifornijoje, JAV gyvenantis S. Hattox visą gyvenimą domėjosi komiksais, animacija ir moksline fantastika – temomis, kurios dominuoja jo kūryboje. Jo kūrybos išskirtinumas – tai didelės apimties ikoniškų personažų, herojų ir superherojų paveikslų tapymas. Šiandien tai jau tikra retenybė, nes dauguma menininkų, dirbančių populiariosios kultūros ir meno lauke atsiriboja nuo klasikinių tapybos technikų ir daug ką atlieka skaitmeniniu būdu.
Galerijos po atviru dangumi „No-Fly Zone“ idėja buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje, kur Kauno miesto savivaldybė vysto Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parką, buvo pradėta įgyvendinti 2022-aisiais. Galerijos, kuri pradėta vystyti Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą kontekste, tikslas buvo komunikuoti laisvę ir karo brutalumą. Iki šios dienos karo absurdiškumą liudijančius piešinius galerijai suteikė tarptautiniu mastu pripažintas rumunų menininkas Dan Perjovschi, savo patirtis ant sienos gyvai užfiksavo menininkės iš Ukrainos Marija Oscpischeva, Mariko Gelman, taip pat vizualųjį žodį tarė Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruojama dirbtinio intelekto vaizduotė „Baby Aleksa“, kurios darbą ant sienos perkėlė gyvos grafikos kūrėjas Tadas Šimkus.
Galerijos iniciatyvą kuruoja tarptautinis „Horizon 2020“ mokslo projektas „T-factor“, kurį Lietuvoje įgyvendina Kauno technologijos universiteto „Design Library“, o partneris – Vytauto Didžiojo universitetas.
