Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Įsigaliojus naujai-senai tvarkai, 630 kauniečių ir 395 Kauno rajono gyventojai liko be šildymo kompensacijų. Tikėtina, šis skaičius augs, mat savivaldybėse yra dar pluoštas neapdorotų prašymų.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 29 d. į Kauno miesto savivaldybę dėl paramos šildymo sąskaitoms iš viso kreipėsi 8825 kauniečiai, dalis prašymų atmesti dėl aptiktų klaidų, dar 1475 prašymai neapdoroti.
„Minėtu laikotarpiu priimti 4045 sprendimai dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensacijas nustatymo ir 630 sprendimų neteikti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, nes nuosavybės teise turimo turto vertė viršijo įstatymo nustatytus turto vertės bei piniginių lėšų normatyvus“, – teigė E. Kačiulienė.
Bendrą turto vertės normatyvą, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, apskaičiuoja savivaldybės, remdamosi informacija apie gyventojų turimą turtą, kurią gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Verta paminėti, kad piniginių lėšų normatyvas vienodas visoje Lietuvoje. Jei bet kurios savivaldybės gyventojo banko sąskaitoje yra bent 2355 eurai, šildymo kompensacija šiam asmeniui nebus teikiama 6 mėnesius.
„Nuo šių metų rugsėjo 1 d. (po trejų metų pertraukos) asmenų pateiktiems prašymams dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų pradėtas vertinti nuosavybės teise turimas turtas (kilnojamas, nekilnojamas, finansinis). Piniginių lėšų normatyvas, nustatytas LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, vienam asmeniui yra 2355 Eur (15 valstybės remiamų pajamų dydžių). Turto vertės normatyvas keičiasi atsižvelgiant į rinkos kainas, vertės zonas ir kitus rodiklius, todėl kiekvieno asmens (šeimos) turto normatyvinė vertė yra nustatoma individualiai. Kauno mieste turto vertės normatyvas apie 90 tūkst. Eur“, – komentavo E. Kačiulienė.
Kauno rajone be kompensacijų liko 395 gyventojai
Kauno rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjos Margaritos Venslovienės duomenimis, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 29 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui šių metų šildymo sezonui buvo pateikti 1856 rajono gyventojų prašymai gauti kompensacijas būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidoms.
„Šiuo metu yra patvirtinti 1182 prašymai, 124 prašymai buvo atmesti dėl neteisingai pateiktų duomenų, o 155 gyventojų prašymai yra apdorojami. 395 gyventojų prašymams buvo priimti sprendimai neskirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, nes jų deklaruoto turto vertė viršijo nustatyto turto vertės normatyvą“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo M. Venslovienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir (arba) būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas), skirtingose teritorijose – miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi.
„Mieste jis net keletą kartų aukštesnis, nes toks pat būstas (pvz., butas), tarkim, Garliavoje yra kelis kartus brangesnis nei, pavyzdžiui, Čekiškės miestelyje. Pavyzdžiui, asmuo, gyvenantis Garliavoje, gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė siekia apie 72 tūkst. Eur, o asmuo, gyvenantis Čekiškėje – apie 16 tūkst. Eur“, – aiškino M. Venslovienė.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad norint gauti šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas, kelerius metus turtas nebuvo vertinamas siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių bei energijos išteklių kainų staigaus augimo.
Dabar skiriant piniginę socialinę paramą, vertinama turimo turto visuma:
• nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė);
• kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika);
• finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).
Savivaldybės kiekvieną situaciją vertina individualiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėja Sigita Arlauskienė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, pirmiausia taikomos bendros Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos, t. y. nustatomas bendras turto vertės normatyvas, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte.
Piniginių lėšų normatyvas yra turto, taikytino bendro turto vertės normatyvui apskaičiuoti, sudedamoji dalis. Piniginių lėšų normatyvas nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir apskaičiuojamas: sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. – 2 355 Eur) vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui; 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. – 1 570 Eur) kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui; 5 valstybės remiamų pajamų dydžius (2023 m. – 785 Eur) kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
„Priimant sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo, savivaldybėms suteikiama teisė vertinti realią šeimos situaciją, siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia bei išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama tais atvejais, kai šeimos arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija nustatytą piniginių lėšų normatyvą“, – dėstė S. Arlauskienė.
Taikant minėtą nuostatą, savivaldybės tarybos patvirtintame tvarkos apraše turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu gali būti priimamas sprendimas neteikti paramos (nes tai yra savivaldybių teisė, bet ne pareiga). Savivaldybės, taikydamos jų diskrecijai priskirtas teisės normas, visais atvejais sprendimą turėtų priimti tik kompleksiškai įvertinus aplinkybių visumą ir atsižvelgdamos į realią besikreipiančiųjų dėl paramos situaciją.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, santaupos, skirtos nenumatytoms išlaidoms (pavyzdžiui, laidotuvėms), neturėtų būti vertinamos kaip aplinkybė neteikti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų senjorams, nes piniginės socialinės paramos tikslas – užtikrinti piniginės socialinės paramos teikimą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, sudarant sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia“, – ministerijos poziciją perdavė S. Arlauskienė.
Šildymo sezonas šiais metais Kaune prasidėjo spalio 16-ąją, Kauno rajone – spalio 17-ąją.
