„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl užsienyje sudarytos bei teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių taikos sutarties, kurioje dalinamas nekilnojamas turtas esantis Lietuvoje, pripažinimo ir leidimo vykdyti.
„Gyvenau santuokoje su Danijos piliečiu, kartu gyvenamome Danijoje, tačiau santuokos metu įgijome bendro dalintino turto ir Lietuvoje. Santuoką nutraukėme Danijos teismo sprendimu patvirtinus taikos sutartį, taikos sutartimi taip pat buvo padalintas bendras turtas, esantis Lietuvoje.
Kreipiausi į registrų centrą, dėl nekilnojamojo turto duomenų pakeitimo, tačiau Registrų centras prašymo netenkino, nurodant, kad turiu pateikti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl Danijos teismo nutarties pripažinimo. Ar Lietuvos teismai gali pripažinti Danijos teismo nutartį?“- plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Susipažinus su skaitytojos situacija, pirmiausiai pažymėtina, kad LR CPK 816 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsienio valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje buvo sudaryta, ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Tai reiškia, kad užsienio valstybės teisme patvirtintos taikos sutartys pripažįstamos ir jas leidžiama vykdyti pagal tokias pačias procedūras ar tvarką, kokios yra taikomos užsienio teismų sprendimų pripažinimui ir leidimui vykdyti.
Iš esmės, kad užsienio teisme patvirtinta taikos sutartis būtų pripažįstama ir galima vykdyti Lietuvoje, turi egzistuoti dvi sąlygos: pirmoji – taikos sutartį turi būti galima vykdyti toje valstybėje, kurioje ji buvo sudaryta. Šis galėjimo vykdyti kriterijus turi būti aiškinamas teisine, bet ne faktine prasme – tam, kad ši sąlyga būtų tenkinama, kreipimosi į Lietuvos Respublikos teismą dėl taikos sutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti metu turi egzistuoti taikos sutarties teisinis vykdytinumas jos kilmės valstybėje.
Faktinės galimybės vykdyti taikos sutartį egzistavimas ar neegzistavimas kilmės valstybėje (pavyzdžiui, skolininko finansinių išteklių vykdyti taikos sutartį turėjimas) yra teisiškai nereikšmingi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti taikos sutarties vykdytinumą kilmės valstybėje tenka pareiškėjui.
Antroji sąlyga yra ta, kad taikos sutartis neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Trumpai, viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Turi būti laikomąsi principo, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas ir atitinkamai tokia taikos sutartis gali būti vertinama ir kaip neatitinkanti viešosios tvarkos.
Skaitytojos atveju, iš pateiktų duomenų galima teigti, kad yra įgyvendinama pirmoji sąlyga. Pirmoji sąlyga įgyvendinama, jei tarp jos ir buvusio sutuoktinio patvirtinta taikos sutartis, kilmės valstybėje nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Tokiu atveju pirmoji iš CPK 816 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų (taikos sutartis galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje buvo sudaryta) yra tenkinama.
Daugiau klausimų kyla dėl antrosios sąlygos – ar Danijos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, nes tai įvertinti itin svarbus pačios sutarties turinys. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar taikos sutartyje pasirinktas turto padalijimo būdas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, taigi, ar toks padalinimo būdas galėtų būti nustatytas ir Lietuvos teisme. Jeigu nėra pagrindo abejoti taikos sutarties suderinamumu su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta viešąja tvarka, tokiu atveju įgyvendinama ir antroji sąlyga.
Tad nors skaitytojos pateiktų duomenų neužtenka, kad būtų galima tiksliai prognozuoti Lietuvos teismų vertinimą, tikėtina, kad jei Danijoje patvirtinta taikos sutartis yra įsiteisėjusi ir nebuvo apskųsta, o jos turinys yra suderintas su LR Konstitucijoje įtvirtinta viešąja tvarka, nėra pagrindo abejoti, kad tokia taikos sutartis Lietuvos apeliacinio teismo galėtų būti nepripažįstama.
