Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas uždrausti dalies dvejopos paskirties prekių reeksportą sulaukė Vyriausybės pritarimo. Šios prekės, pavyzdžiui elektronikos, nėra įtrauktos į sankcijų sąrašą, bet keliauja per Lietuvą ir galiausiai, kaip manoma, atsiduria Rusijoje, kur dalys panaudojamos kare prieš Ukrainą. Verslo atstovai tikina, kad dažniausiai tai užsienio kilmės prekės, tad lietuviams problemų sukelti neturėtų.
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui į Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą papildomai įtraukti daugiau nei penkiasdešimties pozicijų ir subpozicijų dvejopo naudojimo prekių, kurios per Lietuvos teritoriją yra eksportuojamos pro Baltarusiją ir Rusiją daugiausiai į Vidurio Azijos šalis ir gali būti naudojamos vykdant karo veiksmus Ukrainoje.
Šiuo nutarimu Ekonomikos ir inovacijų ministerija įsipareigoja pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms apie nustatytą eksporto draudimą.
Šis sprendimas įsigalioja 2023 m. liepos 3 d. ir galioja iki 2024 m. sausio 2 d.
Kodėl tokio sprendimo reikėjo
Įtakingas britų leidinys „Financial Times“ (FT) aprašė vadinamąją „vaiduoklinę prekybą“, galimai vykstančią tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos. Skaičiuojama, kad „dingo“ daugiau kaip 1 mlrd. dolerių vertės sankcionuotų ES prekių, turėjusių pasiekti Rusijos ekonomines sąjungininkes.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis laidoje papasakojo, kaip šioje schemoje dalyvauja Lietuva.
„Apskritai kalbant, Lietuva jau ilgus metus buvo stiprus logistikos centras, prekėms keliauti tarp Rytų ir Vakarų. Prasidėjus karui, įsivedus sankcijoms, natūralu, atsirado ir tam tikri ribojimai, bet reikia paminėti, kad dalis prekių nėra sankcionuotos, kurios gali keliauti tiek per Rusiją, tiek į Rusiją.
Dalis prekių yra sankcionuotos keliauti į Rusiją, bet nėra sankcionuotos keliauti tranzitu per Rusiją, tai yra pakankamai daug įvairių kompleksiškų sprendimų, bet, paprastai kalbant, didelė dalis jautrių prekių, kurios keliavo per Rusiją, galutinės savo stotelės nepasiekdavo ir dingdavo kažkur pakeliui. Tą problemą mes matome ir vienas iš sprendimo būdų yra mažinti ir riboti jautrių prekių eksporto tranzitą per Rusiją ir Baltarusiją, matant, kad dalis tų prekių, deja, galutinės stotelės nepasiekia“, – dalinosi jis.
Kaip pasakojo K. Žemaitis, į šį procesą yra įsitraukusi didelė dalis Europos Sąjungos šalių, ypač tos, kurios ribojasi išorinėmis sienomis, tai yra Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ar Lenkija.
„Nepaisant to, mes matome tikrai didelius augimus skaičiuose – atskirų komponentų augimai yra tūkstančiais ir šimtais procentais, tai, vargu, ar galima pasakyti, kad tai yra natūralus organiškas augimas ar rinkų diversifikavimas. Jeigu skaičiai auga tūkstančiais procentų, tai natūralu, kad kyla klausimų, ypač tais atvejais, kai mes kalbame apie jautrius komponentus prekių, kurios yra reikalingos Rusijos režimui“, – aiškino K. Žemaitis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras paaiškina, kad dvejopo naudojimo prekės jau yra uždraustos tiek vežti į Rusiją, tiek vežti per Rusiją. Šiuo atveju išskiriamos galimai dvejopo naudojimo prekes, kurios gali būti panaudotos tiek civiliniame gyvenime, tiek kariniame.
„Duosiu pavyzdį – mikroschema, kuri gali būti naudojama skalbimo mašinoje ir gali būti naudojama kažkokiai karinei paskirčiai. Esame įsivardinę maždaug apie 65 vienetus prekių, kurios nėra šiuo metu laikomos dvejopo naudojimo, bet saugumo institucijų žiniomis, jos gali būti panaudojamos ir yra jautrios prekės, nepaisant to, kad šiuo metu, deja, Europos Sąjunga neriboja tų prekių patekimo į Rusiją arba vežimo per Rusiją“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministras K. Žemaitis.
Eksportas į Vidurio Azijos šalis nuo karo pradžios išaugo kartais
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas laidoje teigė, kad klausimai kyla ne dėl to, kad Kazachstanas ar Uzbekistanas labai susidomėjo lietuviškomis prekėmis, bet dėl to, kad pagrinde išaugo užsienio kilmės prekių eksportas.
„Vienas dalykas yra įvesti sankcijas, kitas dalykas yra įsitikinti, kad jos veikia, tai, aš manau, kad ateityje, toliau besitęsiant šiam karui, tų klausimų mes turėsime dar eilę užduoti, kad tos sankcijos būtų įgyvendintos ir net dalis žmonių, ne verslų, o žmonių, kurie kartais tikrai sąmoningai užsiima dviprasmiškų prekių gabenimu, kelis kartus pagalvotų, ar tikrai verta tai daryti“, – aiškino jis.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas ekonomikos klausimais Gediminas Rainys teigė, kad jei Lietuvos verslas ir dalyvauja šiose schemose, tai reikėtų atskirti gamybinį verslą nuo prekybinio.
„Netgi tame sąraše, kur ruošiamasi drausti reeksportą per Lietuvą, yra labai mažai būtent mūsų gamintojų produktų. Apskritai, Lietuva visada garsėjo dideliais reeksporto kiekiais – apie keturis penktadalius, tai yra, kada tie mūsų transportininkai, ekspeditoriai, logistai ne tik atlieka transportinę paslaugą, bet ir perveža nuosavybę, tai yra perka ir parduoda. Tai čia buvo ir „Financial Times“ paminėta ne apie lietuviškos kilmės, o apie europinius gaminius.
Dar vieną dalyką, apgindamas Lietuvos gamintojus, išskirčiau labai griežtą bankų kontrolę. Jie privalo tikrinti, sankcijų mechanizmas yra sudėtingas, yra žmonėm, yra ūkio subjektam ir yra prekėms, tai bankai šitą prižiūri, o štai, kad prekiautojai, kurie perka, atgabena, per logistikos sandėlius parduoda – neabejotinai, ten yra pažeidimų, kadangi negali gamybinė paklausa Vidurinės Azijos respublikose išaugti keliolika ar šimtais kartų“, – teigė G. Rainys.
Anot jo, Vidurio Azijos šalyse yra bendra ekonominė erdvė, kur nėra nei sienų, nei muitų, todėl pergabenti prekes iš ten į agresorę Rusiją – nėra taip sunku.
„Deja, čia yra tam tikra skylė ir, manau, kad Ekonomikos inovacijų ministerijos, muitinės, Užsienio reikalų ministerijos pastangos rasti sprendimo būdus, matyt, yra geros, tinkamos ir savalaikės“, – teigė G. Rainys.
M. Dubnikovas laidoje paaiškino, kodėl yra susiklostę taip, kad Lietuvos valstybė yra naudojama kaip tranzitinė.
„Reikia suprasti, kad Rusija yra įpratusi pažeidinėti sankcijas, jas apeidinėti ir ji yra lanksti susikurti visokius mechanizmus. Lietuva, kaip vienas iš aktyviausių transporto sektoriaus atstovų, kuriantis didžiulį transporto parką, iš tiesų anksčiau aktyviai prekiaudavo, dabar dalis tų pajėgumų taip pat yra išnaudojama tos pačios Rusijos.
Rusija ieško landų, kur kaip įmanoma greičiau, pigiau viską padaryti. Tai, matyt, Lietuvoje buvo kažkokia tai dalis tos veiklos, kuri jai pasirodė patraukli ir ji į tas pinkles ir pateko. Dabar, jeigu mes užgniaušime šį srautą, greičiausiai, Rusija toliau ieškos kitose valstybėse kaip apeiti sankcijas, nes tų prekių jai vis tiek reikia. Galbūt jai kainuos tai brangiau, nes ras kitus kanalus, bet čia atsiranda tas klausimas dėl tų vieningumų, kad ne tik Lietuva, bet ir aplinkinės šalys turėtų atkreipti į tai dėmesį, ir stengtis, kad tos sankcijos būtų kiek įmanoma efektyvesnės“, – teigė jis.
M. Dubnikovo teigimu, nereikėtų svarstyti ar prarasime tranzitinės valstybės titulą. Svarbiausia, kad veiktų sankcijos.
„Finansų pasaulyje labai aiškiai visi supranta, kas yra sankcijos, tai bankai, finansų įstaigos, draudimų kompanijos, jos kaip ugnies vengia įvairių santykių, kur galėtum tiesiogiai ar netiesiogiai susidurti su sankcionuotu asmeniu. Čia dabar su tomis elektroninėmis visomis prekėmis, kartais man kai kurių žmonių drąsa atrodo ganėtinai keista, nes reikia suprasti, kad, jeigu kažkokiu būdu paliesi sankcionuotą asmenį arba gausi sankcionuotų pinigų į sąskaitą, tai gali pats papulti po antrinėmis sankcijomis, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijomis, ir tada ten iki gyvos galvos, praktiškai, tame sąraše ir išliksi, kas reiškia, kad jokių bankinių sąskaitų, jokių finansinių santykių negalėsi apskritai turėti, gali netekti visko.
Grįžtant prie to, ar mes čia kažkaip nuskambėsime, tai atvirkščiai – jeigu mes sąžiningai laikysimės sankcijų ir neturėsime kažkokių kūrybinių požiūrių į sankcijas, tai mūsų reputacija nuo to bus tik geresnė. Reikia suprasti, kad visi tie sandoriai ir straipsniai pasaulinėj spaudoj, minint mūsų šalies vardą, tikrai neprideda mums geresnės šalies įvaizdžio, tai to mes turėtumėm vengti ir kaip įmanoma stipriau laikytis įvairių draudimų“, – teigė M. Dubnikovas.
Pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas ekonomikos klausimais G. Rainys teigė norintis pabrėžti situaciją, apie sankcijų vieningumą tarp šalių.
„Ne viena Lietuva ribojasi siena su Baltarusija arba su Kaliningrado sritimi, Rusija, tai labai norėtųsi, kad, jeigu rodom mes pavyzdį, o dabar mes pavyzdį rodom visoms pasienio Europos Sąjungos valstybėms, tai labai aktyviai reikėtų derėtis, kad būtų vieningas atsakas į įgyvendinamumą“, – teigė jis.
Tikimasi, kad Lietuvos sprendimas įkvėps
K. Žemaitis pakomentavo, kodėl sprendimas vienašališkas, o ne Baltijos šalių lygmeniu ar Europos Sąjungos.
„Nėra didelė paslaptis, kad Lietuva visada buvo gerokai aktyvesnė įvairių ribojimų, apribojimų klausime nei bendras Europos Sąjungos vidurkis. Šitoj vietoj tikrai tas procesas nėra lengvas, derėtis tarp 27 valstybių nėra paprasta, nes, vėlgi, požiūriai skiriasi.
Nepaisant to, mes bet kokiu atveju privalome, pirmiausia, žiūrėti savo šalies interesų, žiūrėti į savo kiemą. Lygiai taip pat labai aktyviai kalbamės su tomis vadinamosiomis pasienio valstybėmis: Latvija, Estija, Suomija, Lenkija. Lenkija taip pat yra priėmusi apribojimus, dar griežtesniu ir specifinius Lenkijai.
Mes kalbamės ir su latviais bei estais, ir jau turime, beje, precedentų ne kartą, kai nacionalinės priemonės vėliau buvo perkeltos į europinį lygmenį, tai labai tikimės daugiau drąsos iš europinių partnerių. Tikimės, kad artimiausiu metu jie paseks mūsų pavyzdžiu ir, kad turėsime horizontalų veikimą, nes efektyvumas yra didžiausias tada, kai mes turime horizontalų pritaikymą per visą regioną. Bet tai netrukdo Lietuvai imtis lyderystės ir rodyti pavyzdį“, – teigė jis.
Siūlo bausti asmenis, pažeidusius sankcijas
Viešojoje erdvėje, Europos Sąjungoje, jau buvo pasigirdusios diskusijos, kad tuos verslus, kurie siekia apeiti sankcijas ir randa tam būdus, reikėtų bausti baudomis.
„Aš sakyčiau, čia net ne verslas, jeigu apeidinėja sankcijas. Tai yra nusikaltėlis. Dažnai sakydami, naudodami verslo sąvoką, mes diskredituojame savo legalų, baltą ir pūkuotą verslą. Tas, kas sąmoningai pažeidinėja sankcijas arba apsimeta, kad nežino, kur yra galutinis naudos gavėjas, yra nusikaltėlis. Juos taip ir reikėtų vadinti“, – nuomone dalinosi M. Dubnikovas.
Anot jo, tokie žmonės turėtų papulti po antrinėmis sankcijomis ir nuskambėti kaip sankcijų pažeidėjai bei sulaukti liūdnų pasekmių.
„Aš jau esu minėjęs, kad, tame tarpe ir Lietuvos verslininkai, ne tik tai pervežimą tos prekės atlieka, bet ir nuosavybę perveža, tai yra jie perka. Tai yra labai normalus tos pačios Europos Sąjungos kitos šalies pirkėjas, kuris tą perka, o po to jau formina eksportą į anas šalis.
Ką norėjau paminėti, kiek turime žinių, neblogą valią rodo ir Vidurinės Azijos respublikos ir, manyčiau, dar vienas, apart grynai fizinių srautų užkardymo, yra kompiuterių amžius, yra muitinės deklaracijos, yra pirkimo dokumentai, bankiniai pervedimai, tai, manau, daug ką galima būtų ir šioje sferoje padaryti“, – teigė G. Rainys.
Anot jo, kiekvienas sankcijų apėjimas yra nusikaltimas, todėl tą darančioms įmonėms – turi būti taikomos atitinkamos priemonės. GALERIJA
Daugiau naujienų skaitykite čia.
