Kiniją per kelias dienas praradęs „Volfas Engleman“ palaikymo sulaukė iš Taivano – Kas vyksta Kaune

Kiniją per kelias dienas praradęs „Volfas Engleman“ palaikymo sulaukė iš Taivano

R. Tenio, „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, tarp Lietuvos ir Kinijos įsiplieskusio diplomatinio konflikto skeveldros sužeidė lietuviškus bei Lietuvoje veikiančius užsienio kapitalo verslus. Nuostolių patyrė ir kauniečiams puikiai žinoma alaus darykla „Volfas Engelman“ – anot bendrovės generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, kelerių metų įdirbis Kinijoje šuniui ant uodegos nuėjo per kelias dienas. Tiesa, vilties teikia patys šios situacijos „kaltininkai“.

Darykla vis daugiau produkcijos eksportuoja į Taivaną ir šios Kinijos de jure nepripažįstamos valstybės valdžios yra laukiama išskėstomis rankomis. Tai įrodo Kūčių dieną Taivano užsienio reikalų ministerijos (URM) išreikštas palaikymas „Volfas Engelman“ ir kitos oficialiame institucijos „Facebook“ puslapyje viešinamos žinutės, kuriose deklaruojama draugystė su Lietuva. Šis entuziazmas susijęs su gruodžio 22-25 d. vykusia tarptautine maisto paroda „Food Taipei 2021“.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, galimas daiktas, tai nepatiktų, bet verslieji taivaniečiai net ir aukščiausiame instituciniame diskurse apie alkoholį kalba be užuolankų. Taivano URM socialiniame tinkle paviešintame įraše teigiama, kad negali būti nieko geresnio troškuliui atsakingai numalšinti per Kalėdas kaip „Volfas Engelman“ alutis.

Anot ministerijos, nuo spalio atšaukti Kinijos užsakymai daryklai atsiliepė didžiuliais praradimais, kas gerąją Taivano valdžią tiesiog privertė imtis veiksmų, kad Lietuvos verslininkų Rytuose įleistos šaknys nenunyktų. Įrašu, kuriame demonstruojama „Volfas Engelman“ gėrimų gama, pasidalyta netoli 800 kartų, jis surinko beveik 12 tūkst. patiktukų.

„Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad bendrovės partnerystė su Taivanu užsimezgė 2020 metų vidury. Pirmais metais eksportuota apie 8000 litrų produkcijos, o 2021 m. – jau apie 180 tūkst. litrų.

Pasak M. Horbačausko, tarp Lietuvos ir Kinijos kilusi diplomatinė krizė turėjo katastrofišką įtaką eksportui, pardavimai visiškai sustojo, partneriai sustabdė visus užsakymus, nes, anot jų, prekybos tinklai išmetė prekes iš parduotuvių lentynų. Šiuo metu prapuolė septynerių metų įdirbis.

„Kinijos žiniasklaidoje yra skleidžiama labai neigiama nuomonė apie Lietuvą. Įrodymų neturim, bet, anot mūsų partnerių, prekybos tinklai gauna nurodymus, kad lietuviškos prekės yra nepageidaujamos. Atvykusių prekių neįmanoma išmuitinti, o kiniškos prekės negali pajudėti į Lietuvą“, – pasiteiravus, kokiais būdais lietuvių produkcija yra stumiama iš rinkos, sakė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

Bendrovė šiuo metu prekiauja apie 30-yje skirtingų šalių pasaulyje, didina pardavimus esamose Rusijos, Pietų Korėjos, Japonijos rinkose, šiek tiek pradeda dirbti su Afrika ir nemažai tikisi iš Taivano. Visgi kol kas pardavimai į Taivaną sudaro tik maždaug dešimtadalį to, ką darykla parduodavo Kinijoje.

„Vystyti verslą užtrunka ne vienerius metus, kaip minėjau, su Kinija dirbome septynerius, o greitai galima tik prarasti – Kinijoje verslas sustojo per kelias dienas“, – apgailestavo M. Horbačauskas, pridėjęs, kad iš Lietuvos valdžios reikėtų palaikymo eksportuojant į kitas šalis ir tokiu būdu diversifikuojant rinkas.

„Prieš kiek laiko ta pati Lietuvos valdžia skatino eksportą į Kiniją, kad turėtų alternatyvą Rusijai. Mūsų atveju išėjo atvirkščiai, pirma užsidarė Kinija. Mūsų valdžia galėtų imti pavyzdį iš Taivano valdžios – Taivano ambasadorius asmeniškai lankėsi nukentėjusiose įmonėse ir ėmėsi tarpininkauti tarp Lietuvos ir Taivano verslų, Taivano užsienio reikalų ministerija net savo puslapy ragino piliečius palaikyti Lietuvą ir pirkti lietuviškus produktus.

Galbūt reikėtų Lietuvos valdžiai didesnio įsiklausymo, didesnio bendravimo ir didesnio supratimo, su kokiomis realiomis problemomis mes susiduriame ir kokios iš tikrųjų pagalbos mums reikia. Dažnai valdžios siūlomos priemonės ir realus poreikis prasilenkia arba priemonės būna mažai veiksmingos“, – aiškino M. Horbačauskas.

Primename, kad Taivaniečių atstovybė Vilniuje darbą pradėjo šių metų lapkričio 18 d. Oficialiai atstovybė pristatoma kaip Taipėjaus biuras plėtoti prekybiniams ryšiams, taip pat tvarkantis konsulinius klausimus. Reaguodama į biuro atidarymą, po kelių dienų Kinija pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA