Ramiai, be emocijų, kaip ir tikėtasi baigiant keturis metus trukusią kadenciją, Kauno miesto taryba praėjusią savaitę pakeitė viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto (NT) bei kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.
Išdėsčius jį nauja redakcija, iš 2022 balandžio 26-ąją patvirtinto sąrašo išbraukta keliasdešimt jau parduotų NT objektų bei įrašyta nemažai naujų, kuriuos miesto savivaldybės administracija siūlo parduoti. Taip pat iš 2022-ųjų sąrašo perkelta 60 neparduotų NT vienetų.
Derėtų priminti, kad pirminis sąrašo variantas Kauno savivaldybėje buvo patvirtintas 2015 metų kovo 5-ąją. Tą patį mėnesį, kai po pirmą kartą Lietuvoje surengtų tiesioginių merų rinkimų antrajame pagal didumą šalies mieste pergalę šventė „Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.
Pasitvirtins protestavusiųjų prieš Žaliakalnio pradinės mokyklos uždarymą nuogąstavimai?
Tvirtinant pakoreguotą parduodamo NT sąrašą 2023-ųjų kovą, iš savivaldybės tarybos opozicijos pusės nuskambėjo tik vienas prašymas – paaiškinti, kodėl jame greta sandėlių, kelių rąstinių namų ar jų dalių, palėpių, butų (kai kurių šių NT objektų nustatyta likutinė turto vertė lygi nuliui ar keletui eurų) įrašyti atskiri ne vienam savininkui priklausančių butų kambariai.
Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko paaiškinimas buvo labai paprastas: kai prieš keliasdešimt metų gyventojai turėjo galimybę pasinaudoti investiciniais čekiais ir išsipirkti gyvenamąjį būstą, dalies butų su bendra virtuve nuomininkai (bendrasavininkai) to nepadarė. Vengė tai padaryti ir vėliau, galop susigriebė tik tada, kai savivaldybės būsto nuomos kaina pakilo? O gal atsisakė nuomos ir išsikėlė kitur gyventi? Tad dabar savivaldybė turi teisę aukcione parduoti tai, kas jai priklauso, šiuo atveju – atskirus kambarius.
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog kur kas aktyvesni (nei baigiantis kadencijai) tarybos opozicionieriai konservatoriai buvo tada, kai miesto savivaldybė apsisprendė likviduoti Žaliakalnyje seną pradinę mokyklą, o jos mokinius įtaisyti į ankštą Žaliakalnio progimnaziją. Pradinės mokyklos vaikų tėvai drąsiai kaltino miesto valdžią, kad jai rūpi ne gyventojų, bet verslo interesai. Atseit, nelikus mokyklos, savivaldybė skubės parduoti didelę teritoriją turintį medinį pastatą, Ir medinukas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus. Jo vietoj netruks iškilti koks biurų pastatas ar prekybos centras.
Nesutiko šie žmonės be kovos pasiduoti, – protesto akcijose, teismuose gynė savo atžalų teisę mokytis kompaktiškoje, jaukioje, gerą vardą turinčioje mokykloje, kurios pastatas netgi turėjo kultūros paveldo statusą. Bet kovas pralaimėjo. Juolab, kad Kaune jau buvo panašių pavyzdžių, kai švietimo tinklą reorganizuojant, įstaigos, kurių savivaldybei neapsimoka išlaikyti, likviduotos.
Tiksliau, jos prijungtos prie kitų, radus progą „sustambinti klases“, tiesa, jokia mada, nepažeidžiant jose Švietimo ministerijos nurodyto mokinių skaičiaus. Juk vaikų mokyklose smarkiai sumažėjo. Taip pat ir mokytojų dažnoje mokykloje trūksta, nes ne visi atlaiko įtampą (ir reikalavimus bei atsakomybę), kasdien dirbdami klasėse, kuriose mokosi 25 ar 30 moksleivių. Bet mokyklų vadovai žino: pritrūksi iki „norminio“ mokinių skaičiaus bent keliose klasėse, turėsi jų skaičių sumažinti, nes finansavimą mažesnį gausi.
Mokyklos bendruomenės prašytų Žaliakalnio pradinei sutvarkyti savivaldybė lėšų savo biudžete nerado. Ir nemėgino jų ieškoti, Beje, lyg tyčia, Kauno politikų palaimintos reorganizacijos metu tuo metu tiek viena, tiek kita čia minimos mokyklos neturėjo būtinos švietimo įstaigai pažymos, kad sanitarinės sąlygos jose atitinka visus reikalavimus. Tačiau po kiek laiko progimnazija tokį „formalumą“ susitvarkė. O vėliau savivaldybės pastangomis prie progimnazijos jos iškilusiame priestate atsirado netgi sporto salė.
Labai jau „nelemtoje vietoje“ tas paveldas, kurio likimą Kauno politikai jau nulėmė, daugiau nei prieš šimtmetį buvo pastatytas. Ir niekas tada negalėjo žinoti, kad ateityje visa gatvė (dabartinis Savanorių prospektas) taps komerciškai bene patraukliausia verslui plėstis Kauno vieta. Žinoma, smagu, kad tapo, tačiau ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje aptiktume daug pavyzdžių, kaip miestai geba derinti paveldo bei šių laikų architektūros kaimynystę. Net ir atsirandant tokiam „plastikiniam“ žalsvai žydram (lyg ligoninės slaugytojos chalatas) „modernui“ – stiklo kvadratais fasade padabintam pastatui, koks neseniai iškilo greta seno medinuko Savanorių prospekte. Skirtumas tarp jų tik toks: modernas daro pinigą, mokykla – priešingai, – lėšas naudoja.
Deklaruojant mokyklos pastato pritaikymo „tarnavimui visuomenei“ paieškas
Nurimus suinteresuotų medinės mokyklos išsaugojimu kauniečių aistroms, keletą metų buvo štilis. Jei ir vyko kokios derybos tarp skaidriai ir atvirai dirbančios Kaune savivaldos ir tų, kurie jau sumąstė, ką vietoj mokyklos statys, kai ją aukcione nupirks, tai visa tai – ne visuomenei žinoti. Tačiau ne taip seniai portalui „Kas vyksta Kaune“ buvo paaiškinta, kad Kauno miesto savivaldybė tikrai neskuba šios mokyklos parduoti, bet ieško jos patalpų pritaikymo „visuomenės poreikiams“. Matyt, užsikankino beieškodama, kaip – ne -kaip, juk ne vienerius metus medinukas tuščias stovi. Tad nusprendė to galvosopio atsikratyti. Už kiek? Tai dar neaišku.
Savivaldybės privatizuojamo NT sąraše apie šį objektą (statinių kompleksą) pasakyta taip: „Mokykla (…), bendras plotas – 847,18 kv. m, 2 aukštų rąstinis pastatas Savanorių pr. 91, Kaune, mokyklos dirbtuvės (…) bendras plotas – 23,54 kv. m,(…) ūkinis pastatas, užstatytas plotas – 51 kv. m (…) ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kanalizacijos šuliniai, tvora).
Ir būsimą pirkėją viliojančio viso šito gėrio „likutinė turto vertė – 4165,74 Eur.“
Savaime aišku, kad aukcione parduodamo turto kaina bus gerokai didesnė. Kaip kovo gale, per paskutinį šios kadencijos tarybos posėdį teigė Kauno savivaldybės administratoriaus pareigų savanoriškai atsisakęs (ir neviešinęs, kuo taps naujoje kadencijoje) Tadas Metelionis, 2022-aisiais už visą aukcionuose parduotą NT savivaldybė pinigų gavo tris kart daugiau nei iš pradžių tikėjosi.
Kita vertus, kas pirks, tas jau išsiaiškino, kad jokio kultūrinio paveldo statuso nebesaugomą mokyklą bus galima lengvai nugriauti, nebijant nei skundų, nei teisinių pasekmių. Tačiau dėl žemės sklypo, kuris bene labiausiai verslą Savanorių prospekte masina kaip vertingas NT, pirkėjui reikės derėtis jau ne su Kauno savivaldybe, bet su valstybinėmis institucijomis.
Greičiausiai, derybos baigsis sutinkant sklypą išsinuomoti keliasdešimčiai metų. Tai todėl ir Lietuva kažkiek išloš iš senos, pripažintos avarine, pradinės mokyklos Kaune, Savanorių prospekte, pardavimo. Kadangi pati savivaldybė už jai patikėtų valdyti valstybinės žemės sklypų nuomą mokesčių nemoka, reiškia, ir šios mokyklos teritorija pajamų biudžetui negeneruoja.
Maža vilties, kad daugiabučių statytojai su savivaldybe pasirūpins ir mokykla šalia jų
Nekilnojamojo turto vystytojai, projektuodami naujas gyvenamųjų namų statybas, paprastai galimus butų pirkėjus (gyventojus) vilioja ir nurodydami atstumus nuo būsimų daugiabučių iki prekybos centrų, mokyklų, gydymo įstaigų. Tik miesto savivaldybė savo sprendimais „kauniečių labui“ kai kada tuos atstumus pati gali padidinti.
Maždaug prieš dešimtmetį šalia Aukštųjų Šančių ąžuolyno iškilus modernių namų kompleksui, kuris vis plečiamas, iš „reklaminių vilionių“ jau galutinai išbraukiama mokykla (kažkada buvusi Kauno 33-oji) Verkių gatvėje. Nors jaunoms šeimoms, įsigijusioms jos kaimynystėje pastatytuose namuose nuosavus būstus, mokykla jau dabar reikalinga. Vaikų tuose namuose daug auga, o anksti ryte (juolab, po pamokų) ne kiekviena šeima gali automobiliu savąjį nugabenti į mokymo įstaigą bei iš jos – namo. Geriau, kai mokykla yra prie namų, nes ypač pradinukų migracija vieniems po miestą tėvams sukelia nemažų rūpesčių dėl vaikų saugumo.
Savivaldybė stengiasi šeimoms padėti, – juk kompensuoja moksleiviams (ir studentams) dalį važiavimo viešuoju transportu bilieto kainos. Reiškia, ji rūpinasi jaunaisiais kauniečiais. Nesiginčysim, bet patys „rūpintojėliai“ važinėja savo ar tarnybiniu transportu, tai iš kur jiems žinoti, kokias „išgyvenimo“ pamokas patiria vaikai, pavyzdžiui, kai ko ne dusdami, keliauja perpildytu, vos keliolika sėdimų vietų turinčiu 54-u autobusu? Jei tik pavyksta į jį įsibrauti, nustumiant stotelėje į šoną gal kokį Šančių polikliniką pasiekti norintį pasiligojusį senolį arba darban skubančią ligoninės slaugytoją, gydytoją.
„Mokykla (…) bendras plotas – 6087,73 kv. m, 3 aukštų blokiniame pastate (…), kiti inžineriniai statiniai (sporto aikštelė, kiemo statiniai (…), likutinė turto vertė – 427 906,19 Eur, Verkių g. 30, Kaune“ – skelbiama naujausiame savivaldybės privatizuojamo turto sąraše.
Vilties maža tikėtis, kad kažkam ateis į galvą ,pasinaudojus įstatymų leidžiama savivaldos ir verslo partneryste ir bendru kapitalu, atgaivinti nuo sovietmečio stovintį Verkių gatvėje pastatą, kad jame vėl įsikurtų mokykla. Kaune tokiu abipusiai naudingu bendradarbiavimo pavyzdžiui greičiau taps kokio paviljono Stoties turguje arba garažo statyba, nei apleistos mokyklos renovavimas.
O juk visai greta, Kauno rajone, jau rastume gerų pavyzdžių, kalbant apie švietimo ir ugdymo reikmėms naudojamo NT statybas. Būtų, žinoma, nesąžininga nutylėti, kad nemažai mokyklų pastaraisiais metais mieste atnaujinta. Deja, Kaune per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį kol kas nepastatyta nuo pamatų nė viena nauja mokykla.
Tik kažkodėl mūsų miesto gerovės rodikliu jau ne vienerius metus įvairiose ataskaitose laikomas vis didėjantis vienam Kauno gyventojui santykinai tenkantis biurų plotas. Jei kažkam atrodo, kad jų reikia kur kas daugiau, gali biurų skaičių perspektyvoje dar padidinti, pasinaudodamas kitu būsimame savivaldybės aukcione įsigytu mokyklos statiniu.
Parduodamo savivaldybės turto sąraše yra ir mokykla Pramonės pr. 35, Kaune. Jos bendras plotas – 5168,42 kv. m, pastatas gelžbetonio plokščių, 4 aukštų (…) su kiemo statiniais (aikštele). Likutinė šio turto vertė – 441 355,32 Eur. Pardavimo kaina paprastai paaiškėja aukcione, jei tik tarp jo dalyvių nėra apgalvoto išankstinio susitarimo.
Daugiau šia tema
Mažiau bibliotekų – daugiau kultūros?
…Pasiskundė kartą kareiviai generolui, kad jų virėjas sukčiauja, – virdamas sriubą, į puodą nededa lauro lapų. Remia generolas prie sienos virėją, reikalauja prisipažinti, ar tikrai taip yra. O tas neneigia. „nededu tų lapų, nes kareiviai jų nevalgo, – iš sriubos lapus išgraibo ir išmeta’. Generolo sprendimas paprastas: „ir nedėk, jei kareiviai tokie nedėkingi ir to nevertina“ (senas anekdotas).
O čia – šių dienų aktualija. Labai gražiai kovo 27-ają surengtoje šventėje pasveikinęs teatralus su Tarptautine teatro diena bei pasidžiaugęs pernai miesto turėtu Europos kultūros sostinės statusu, savivaldybės meras V. Matijošaitis pripažino, kad dar nėra pelnytai vertinamas teatro kūrėjų profesionalų darbas. Tad pasakė, jog dabar, kai jau vėl yra meru išrinktas, pažada: nuo kitų metų tris kartus padidinti teatralams teikiamų tradicinių „Fortūnos“ apdovanojimų vertę. Ir po tokios smagios žinios, meras sulaukė gausybės plojimų.
„Kas vyksta Kaune“ neabejoja, jog negailėtų plojimų Kauno merui ir Lampėdžių bendruomenė, jei tebeturėtų savo mažutę biblioteką, į kurią vietos gyventojai galėjo užsukti ne vien perskaitytas knygas gražinti ar naujų pasiieškoti,, bet ir parodos pasižiūrėti, susitikti su tolimesniais kaimynais ar pasikviestu į svečius rašytoju, dailininku, muzikantu, kuriam pritariant, lampėdiškių moterų ansamblis padainuodavo. Už teisę išsaugoti šį nedidelį kultūros židinį gyventojai kovojo ne vienerius metus, bet…vietoj bibliotekos dabar turi gatvėje „moderną“ – knygų automatą.
Niekas, žinoma, nedraudžia su juo „pasilabinti“, bet žmogiško bendravimo džiaugsmo tai tikrai neatstoja. Todėl vietiniai žmonės jaučiasi daug praradę, kai Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos vardu pavadintos viešosios bibliotekos padalinys Lampėdžiuose buvo likviduotas.
Bet, deja, ne tik jiems taip nutiko, – savivaldybės sprendimai nuvylė ir daugiau gyventojų. Iš prieš keliasdešimt metų Kauno savivaldybės viešosios bibliotekos turėtų daugiau nei trisdešimties padalinių liko tik keliolika. Vienų atsisakyta dėl to, kad veikė nepritaikytose bibliotekai patalpose, kitų – kad buvo menkai lankomi.
Žinoma, puiku, kad pastaraisiais metais buvo gražiai atremontuotas centrinis minėtos bibliotekos padalinys Laisvės alėjoje, taip pat – ir kelios kitos bibliotekos. esančios toliau nuo miesto centro. Kauno rajonas, Birštonas didžiuojasi erdviomis vietinių savivaldybių pastangomis pastatytomis bibliotekomis, Kauno miesto savivaldybė tokių statybų dar neprojektuoja.
Kultūros oazės prie 6 foto žiedo nebėra
Prieš keliolika metų buvo atremontuota bei pritaikyta veiklai biblioteka K. Baršausko gatvėje, netoli 6-o forto žiedinės sankryžos, ir kurį laiką ji veikė. Teko joje apsilankyti, kai kartą išėjus iš renginio, netikėtai prireikė interneto (informacijai į redakciją išsiųsti). Užsukau į tą biblioteką ir išsyk atkreipiau dėmesį, kad čia prie dviejų kompiuterių netgi eilė buvo susidariusi. Prie stalo garbaus amžiaus vyras skaitė laikraštį, moteris „naršė“ lentynose, rinkosi knygas. Beje, patekti į biblioteką iš gatvės buvo sudarytos sąlygos ir neįgaliųjų vežimėlyje sėdintiems lankytojams (kaip priklauso pagal europinius standartus)…
Bet prabėgo metai, kiti, ir šį biblioteka buvo uždaryta, nepaisant visų į jos patalpų sutvarkymą bei pritaikymą įdėtų lėšų. Nepaisant kad ir nedidelės vietinių gyventojų dalies lūkesčių turėti mažą kultūros oazę rajone, kur yra nemažai bendrabučių, kur gyvena ir „policijai žinomų asmenų“, o jų vaikai dažnai bėga iš „toksiškos aplinkos“, ieškodami anaiptol nepagirtinų pramogų. Kadangi ne visi turi galimybių (nes būreliai tai kainuoja) kažkuo naudingu ir prasmingu užsiimti.
Kažkas nutarė, kad biblioteka nepajėgi išspręsti visų socialinių ir kultūrinių problemų bei padėti šeimoms ugdyti kultūringus, dėmesingus, žingeidžius kauniečius. Tad prieš keletą metų bibliotekos K. Baršausko gatvėje nebeliko. O jos patalpos, kai bus sutvarkyti visi aukcionui surengti reikalingi dokumentai, bus parduotos.
…Prisipažinsiu sugadinusi nuotaiką V. Kudirkos bibliotekos vadovei Nomedai Domeikienei, kai šią savaitę telefonu pasiteiravau, kodėl Kauno miestui nebereikia bibliotekos, atremontuotos ES lėšomis, ir kiek tas remontas kainavo? Nes dabar savivaldybės privatizuojamo NT sąraše, likutinė šio turto vertė (bibliotekos patalpų K. Baršausko gatvėje namo pirmame aukšte, per 80 kv.m, su atskiru įėjimu iš gatvės) nurodoma tik apie pusantro tūkstančio eurų.
„Aš tuomet dar nedirbau direktore, klauskite to, kas dirbo. Remontas buvo gal apie 2008-uosius, ir ne Europos Sąjungos, bet Kauno savivaldybės lėšomis jis finansuotas. Aš galiu pasiūlyti tiems, kurie pasigenda bibliotekos Baršausko gatvėje, paėjėti iki „Girstučio“, kur veikia puikiai įrengta mūsų biblioteka. Visai kitokios ten sąlygos, nei prie Šešto forto.
Kaune seniai jau laikas iškeldinti bibliotekas, kurios įrengtos butuose. Nes gyventojai nėra patenkinti. Pavyzdžiui, Šilainių daugiabutyje, kur biblioteka – 3-ame aukšte, žmonių visokių daug vaikšto, o laiptinė rakinama, tai ir konfliktų neretai kyla“, – aiškino N. Domeikienė, ir mūsų pokalbis ties tuo baigėsi.
Savivaldybei nereikalingo NT sąrašas papildytas 22 naujais nekilnojamojo turto objektais
Į jį įtrauktas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas negyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – sandėlis Perlojos g. 23B (buvęs bešeimininkis turtas), sandėlis Suomių g. 7B, kiemo rūsys A. Juozapavičiaus pr. 21E, pusrūsis A. Juozapavičiaus pr. 23E, ir dalis pastato (patalpos namo rūsyje) Benediktinių g. 9. Turtas, „kuris nenaudojamas savivaldybės funkcijoms ar veiklai vykdyti, nereikalingas, ir kurio nenumatoma pritaikyti savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti“.
Bus parduodami ir anksčiau Žemųjų Šančių bendruomenei 2017-aisiais patikėti vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir užimtumo organizavimui. statiniai, kurių ji pati 2019-aisiais atsisakė. Supratusi, kad finansiškai nėra pajėgi juos prikelti naujam gyvenimui ir gražiai paskirčiai. Sąraše, kurį „Kas vyksta Kaune“ mini, teigiama, kad „pastatai A. Juozapavičiaus pr. 21E, 23E, Suomių g. 7B, Kaune, šiuo metu nenaudojami, fiziškai pažeisti. Prie statinių nėra suformuotas žemė sklypas, todėl šiuo metu pradėtos jo formavimo procedūros ir formuojami trys atskiri žemės sklypai. Savivaldybe savo funkcijoms šio turto nenaudoja“.
Pasirodo, jog pernai gruodžio 1-ąją Nekilnojamojo turto skyriaus raštu buvo atlikta Kauno miesto savivaldybės skyrių apklausa dėl šio turto reikalingumo, panaudojimo galimybių ar pritaikymo Savivaldybės reikmėms. Skyriai pasiūlymų nepateikė. Apklausos už savivaldybės ribų neprireikė…
Parduoti numatoma ir nemažai sandėliukų, patalpų palėpėse, kitokio turto. Bet butų V. Putvinskio ar kitose Centro gatvėse šiemetiniame NT sąraše neaptiksite, nes pačioje savivaldybėje atsirado valstybės tarnautojų, kurie juos dar gerokai iki 2023-ųjų nupirko. Kaip priklauso, – per aukcionus.
