Kasdien eisme dalyvaujantys transporto priemonių vairuotojai dažnai susiduria su iššūkiais: važiuojat gatve, į jūsų užimamą eismo juostą nori persirikiuoti kitas eismo dalyvis, tačiau jis nerodo posūkio signalo, esant slidžiai kelio dangai tampa sudėtinga sustoti, ypač tuomet, kai kitas vairuotojas tą daro staigiai ir sukelia avarinę situaciją. Tokiu atveju paima pyktis ir norisi mažų mažiausiai piktai nužvelgti tokį vairuotoją. Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas atkreipia dėmesį, kad eismo kultūra pirmiausia prasideda nuo mūsų pačių. Svarbiausia užduotis vairuojant – saugiai ir esant geros nuotaikos pasiekti kelionės tikslą.
Svarbiausia užduotis kelyje – „susikalbėti“
„Kai tu įvažiuoji, išvažiuoji, persirikiuoji ar panašiai, ne visi eismo dalyviai, bet kai kurie iš jų tą daro be posūkio signalo, tenka jų saugotis. Aiškindamas savo mokiniams, visada sakau paprastą dalyką: kai ateini pas kažką į svečius, pirmiausia pasibeldi į duris ir arba gauni sutikimą užeiti vidun, arba ne. Tai eisme labai panašiai – rodydamas posūkio signalą, rodai ženklą, kad noriu persirikiuoti į kitą eismo juostą. Tada vairuotojai vienas kitą mato, susikalba“, – atkreipia dėmesį D. Kanapinskas.
Viena iš svarbiausių užduočių kelyje – ne tik būti nuspėjamam, bet ir rinktis saugų greitį. Deja, kaip pastebi saugaus eismo ekspertas, šią sąvoką visi supranta skirtingai. Vieni renkasi maksimaliai leistiną greitį, kiti vis dar vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, kad galima viršyti +10 km/val. greitį.
„Nesena istorija, kai po darbų reikia važiuoti namo, ir nors dieną buvo pliusinė oro temperatūra, vakare ji nukrito, dėl to susidarė plikledis. Vos pradėjus važiuoti, jauti, kad po mašina ledas. Dėl to, skubantys vairuotojai, ne tik nepasirenka saugaus greičio, bet neįvertina ir atstumo išlaikymo ir nepasirenka tinkamo manevravimo. Kai kurie įsivertina ir važiuoja lėčiau, o kiti, kuriems trūksta eismo kultūros, stengiasi kuo greičiau aplenkti tą „besivelkantį“, mirksi šviesomis, lenkdami dar ir pagrūmoja.
Neaišku, kaip tas lėčiau važiuojantis sureaguos. Pirmiausia, jam mažų mažiausiai suges nuotaika, o susinervinęs jis gali paspausti greičio pedalą. Galimi įvairūs scenarijai, bet čia gali įvykti grandininė reakcija, o situacijos prognozės gali būti įvairios“, – pasakoja D. Kanapinskas.
Geriau pristabdyti, kad vėliau nereikėtų aiškintis
Pasitaiko ir tokių situacijų, kai važiuodami pagrindiniu keliu pastebime, kad šalutiniu keliu važiuojantis automobilis važiuoja link sankryžos greičiau, nei turėtų, tuomet kyla įtarimas, kad jis sustabdyti savo automobilio laiku greičiausiai nespės. Tokiu atveju, instruktorius pataria, atlekiantį automobilį pastebėjusiam vairuotojui, pristabdyti pačiam, nepaisant to, kad važiuojate pagrindiniu keliu.
„Priežastys gali būti įvairios, gal vairuotojas nukreipė žvilgsnį kitur, gal jam kažkas užstoja vaizdą, arba jis pernelyg pasitiki savo veiksmais, tačiau visuomet pabrėžiu: jeigu matome, kad vairuotojas atlekia per greitai, geriau juo nepasitikėti ir pačiam pristabdyti. Nesvarbu, kad pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas būtų teisus, bet čia viskas atsiremia į eismo kultūrą. Pristabdžius būtų galima išvengti susidūrimo“, – pataria D. Kanapinskas.
Viena didžiausių problemų – gestai
Pasitaiko situacijų, kai dalyvaujant eisme pastebime vairuotojų, kurie dėl kultūros stokos elgiasi nepagarbiai kitų vairuotojų atžvilgiu. Greičiausiai ir patys lenkdami keistai besielgiantį vairuotoją atsisukame ir reikšmingai į jį pasižiūrime. Jeigu viskas baigiasi tik piktesniu žvilgsniu, tuomet laikinas susierzinimas praeina akimirksniu. Instruktorius pastebi, kad vairuotojai, dalyvaujantys eisme, žvilgsniais kartais neapsiriboja.
„Jeigu skirstant vairuotojus į asmenybės tipus, tai pavyzdžiui cholerikas neišsimiegojęs iš ryto arba vakare po darbo dalyvauja eisme emocionaliai nusiteikęs, nevengia pagrūmoti kitiems, pavyzdžiui už jį lėčiau važiuojantiems eismo dalyviams, be abejo, prie viso to dar garsiai paburnoja.
Tai nėra gražu, o tokius gestus pastebėjęs kitas vairuotojas gali susigadinti nuotaiką visai dienai arba susinervinęs paspausti greičio pedalą ir nepastebėti kelyje esančios kliūties ar pėsčiojo. Eismo kultūra visuomet prasideda nuo mūsų pačių. Ir tų pačių gestų ar pagrūmojimų reikėtų vengti, nes kito žmogaus vairavimo būdo nepakeisime“, – sako D. Kanapinskas.
Sveikatos problemos
Pagerėjus oro sąlygoms, netrukus į gatves išriedės ir dviratės transporto priemonės: dviračiai ir motociklai. Pastarieji, gerai įvaldę transporto priemonę neretai pervertina savo galimybes ir eisme dalyvauja drąsiau. Instruktorius pastebi, kad motociklininkų „išdaigos“ kartais atliekamos visai netyčia.
„Vieną kartą esu pastebėjęs grupelę motociklininkų, tačiau jie važiavo labai tvarkingai. Staiga vienas iš jų, pradėdamas važiuoti nuo sankryžos pakilo ant vieno rato. Aš, kaip motociklininkas matau, kad tas motociklininkas tą padarė tikrai ne specialiai. Tuomet jam vėl pradėjus judėti, situacija pasikartojo ir jis griuvo ant šono ir stipriai susižeidė. Spėkite, kiek žmonių sustojo jam padėti?
Taigi, kartais net ir važiuojant tvarkingai, transporto priemonė gali sugesti. Šiuo, konkrečiu atveju, trūko trosas, dėl to motociklininkas pakilo ir vėliau krito. Pamačius tokį įvykį, kultūringi eismo dalyviai turėtų atkreipti dėmesį ir nebijoti pasiteirauti, ar viskas gerai“, – aiškina saugaus eismo instruktorius D. Kanapinskas.
Auga sąmoninga vairuotojų karta
Ilgametę patirtį turintis saugaus eismo ekspertas ir instruktorius D. Kanapinskas sako, kad stebėdamas būsimuosius vairuotojus įžvelgia teigiamus kultūros kelyje pokyčius. Kaip sako pats – auga sąmoninga ir kultūringa vairuotojų karta.
„Be abejo, būna visokių atvejų, kai jaunuoliai, norėdami pasirodyti, demonstruoja savo sugebėjimus prie vairo, drąsiau „nardo“ tarp automobilių ir t.t., tačiau visuomet sakau, kad kelyje svarbiausia ne greitis, o saugiai pasiektas tikslas. Jeigu visa tai pavyksta padaryti nesinervinant, neburnojant ant kitų eismo dalyvių, o tikslas pasiekiamas būnant geros nuotaikos, tuomet galima džiaugtis – esate kultūringas eismo dalyvis“, – teigė D. Kanapinskas.
