Pasaulio piliečių akademija kartu su Nacionaliniu švietimo NVO tinklu pateikė siūlymus Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėms dėl tvaraus nevyriausybinių organizacijų (NVO) įtraukimo į sprendimų priėmimą ir švietimo paslaugų teikimą Kauno miesto ir rajono savivaldybėse. Šie siūlymai suformuluoti, atlikus strateginių šių savivaldybių dokumentų analizę ir apibendrinus praėjusių metų rugsėjo – spalio mėnesiais organizuotų apskritojo stalo diskusijų su įvairiomis suinteresuotomis šalimis rezultatus.
NVO – savivaldybių partneris formuojant švietimo politiką ir priimant šios srities sprendimus
Teisės aktuose yra sudarytos sąlygos įvairioms NVO dalyvauti svarstant savivaldybėms aktualius klausimus ir priimant sprendimus. Tam kiekvienoje savivaldybėje suformuotos NVO tarybos – tokios veikia ir Kauno mieto bei rajono savivaldybėse. Tačiau švietimo NVO atstovai atkreipia dėmesį, kad šio sektoriaus organizacijos savivaldybių NVO tarybose yra menkai atstovaujamos, rašoma Pasaulio piliečių pranešime žiniasklaidai.
„Labai svarbu, kad nevyriausybinės organizacijos sistemingai dalyvautų švietimo sistemoje, turėtų galimybę nuolat kelti joms rūpimus klausimus ir problemas, teikti pasiūlymus dėl savivaldybėje priimamų teisės aktų ir strateginių sprendimų švietimo srityje. Todėl kviečiame savivaldybes dėti pastangas ir formuojant NVO tarybas į jas įtraukti kuo įvairesnių sektorių atstovus, įskaitant ir švietimo“, – teigia Pasaulio piliečių akademijos vadovė Indrė Augutienė.
Kaip įgalinsime NVO dalyvauti švietimo paslaugų teikime?
Švietimo NVO teikia įvairias švietimo paslaugas: ikimokyklinio ir priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo, švietimo pagalbos ir kt. 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane numatyta iki 2025 m. perduoti 15%, o iki 2030 m. – 30% savivaldybių viešųjų paslaugų teikti nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms. Šių rezultatų galime pasiekti tik sukūrę patrauklias ir įgalinančias priemones NVO dalyvauti švietimo paslaugų teikime.
Iki šiol tiek Kauno miesto, tiek rajono savivaldybėje NVO turi ribotas galimybes dalyvauti švietimo paslaugų teikime. Šiuo metu NVO daugiausia įtraukiamos į vaikų ir jaunimo vasaros poilsio organizavimą, nevalstybinės priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigos gauna tikslines lėšas (vadinamąjį mokinio ar neformaliojo švietimo krepšelį) savo paslaugoms teikti. Tačiau itin trūksta tvarių priemonių, kurios paskatintų NVO teikti ikimokyklinio ugdymo paslaugas, itin mažai dėmesio skiriama neformaliajam suaugusiųjų švietimui.
„Svarbu savivaldybėse sudaryti tokias sąlygas, kurios motyvuotų švietimo NVO plėtoti inovatyvias, gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas. Dėl to dažnai susiduriame su NVO, norinčių dalyvauti švietimo sistemoje, stygiumi. Svarbu, kad savivaldybėse atsirastų tvarios ir ilgalaikės finansavimo priemonės, taip pat kitos paskatos ir lengvatos, pavyzdžiui, žemės, turto, nuomos mokesčių ir kt. lengvatos, kurios sudarytų sąlygas NVO lygiaverčiai įsitraukti į švietimo paslaugų teikimą.
Tam, kad suprastume švietimo NVO potencialą teikti ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo, švietimo pagalbos paslaugas Kauno miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat siūlome joms sudaryti aktyvių NVO sąrašus, analizuoti jų (ne)įsitraukimo į švietimo paslaugų teikimą priežastis ir motyvus. Taip pat manome, kad svarbu sudaryti sąlygas NVO įsitraukti į savivaldybei pavaldžių įstaigų vykdomas programas ir taip prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo Kauno mieste ir Kauno rajone“, – teigia I. Augutienė.
Šis pranešimas spaudai parengtas, įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“.
