Artėjant gražiausioms metų šventėms, visi ima planuoti keliones pas artimuosius ir draugus. Per kelias šventines darbo dienas susidaro ilgas kelionių sąrašas, o svečiuose visuomet pasitinkama svetingai – balta mišraine, kepta antimi ir, neretais atvejais, šventiniu tostu. Derėtų prisiminti – vairuoti išgėrus yra draudžiama, o jeigu švenčiama vartojant alkoholį, reikėtų iš anksto pasirūpinti, kas parveš namo. Apie saugius kelionių būdus kalbamės su saugaus eismo ekspertu, saugaus eismo instruktoriumi Dariumi Kanapinsku.
Kelių eismo taisyklių 14 straipsnyje nurodyta, kad vairuoti transporto priemonę neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims yra draudžiama. Pažymėtina, kad didžiausia leistina lengvųjų automobilių vairuotojų, turinčių didesnę kaip 2 metų vairavimo patirtį, etilo alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės. Tai – labai nedidelis kiekis, kurį gali sukelti netgi kai kurie medikamentai. Vis tik viena dažniausių autoavarijų priežasčių – alkoholio vartojimas ir vėlesnis sprendimas sėsti prie vairo. Tačiau, pasak saugaus eismo eksperto, tokiais atvejais reikėtų kliautis ne savo patirtimi ar savijauta, o rinktis „salės pagalbą“.
„Aš pats alkoholio nevartoju, tai man šios problemos nėra, bet jeigu, sakykim, būtų tokia situacija, kad vartočiau ir vėliau sėsčiau prie vairo, tai minčių, vairuoti pačiam net nebūtų. Ir tarp savo namiškių ir draugų šitas dalykas yra netoleruojamas. Tai arba iš karto planuojama, kas galės parvežti po vakarėlio arba planuojama nakvynė, kad kitą dieną, kai alkoholis kraujyje jau bus išskaidytas, galėtum ramiai grįžti namo“ – sako D. Kanapinskas.
Ar keliavimas pėsčiomis – saugesnis?
Jeigu vakarėlis vyksta netoli nuo namų, viena iš išeičių – grįžti namo pėsčiomis. Tačiau ar tai tikrai saugu? Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Kur stovi policija Kaune“ atlikta apklausa rodo, kad tokį grįžimo po vakarėlio namo būdą rinktųsi 16 proc. respondentų.
„Pažiūrėkime į šį punktą įstatymiškai: jeigu pėsčiasis eina neblaivus, tarkime, kad ir per pėsčiųjų perėją, bet pasirinkęs netinkamą trajektoriją, ar netinkamą žvalgymąsi, staigius judesius, gali sukelti eismo įvykį. Tokiu atveju, pėsčiasis, kurį gina įstatymas, lieka kaltas, nes viešumoje jis apskritai negali būti neblaivus. Tai tikriausiai, šis būdas, po vakarėlio grįžti namo pėsčiomis turi būti labai gerai apgalvotas, nes netinkami sprendimai arba per didelis kiekis išgerto alkoholio gali tokią kelionę paversti pavojinga“, – teigia saugaus eismo ekspertas.
Tokiais atvejais, vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį ar pėsčiasis turi atšvaitą, ar jį tinkamai dėvi, ar keliauja reikiama kelio puse, ar pavojingai nemanevruoja šaligatviu ir ar neišbėgs netikėtai į kelią.
Didesnis stažas – daugiau pranašumų?
Truputį apgirtęs ir prie vairo atsisėdęs žmogus įgauna perdėto pasitikėjimo. Dėl slopinamojo alkoholio poveikio sulėtėja žmogaus reakcija ir refleksai, todėl jis daug lėčiau reaguoja į kliūtį kelyje, nebegali priimti tinkamų sprendimų, sulėtėja akių raumenų veikla. Vieniems šie pokyčiai atsiranda nuo didelio alkoholio kiekio, o kitiems – net nuo vienos taurelės.
Saugaus eismo įstatyme yra išskirtos 2 vairuotojų grupės – pradedantieji, nuo vos išsilaikiusiųjų iki turinčių dviejų metų stažą, kita grupė – perkopusieji porą metų ir jau pasikeitę pradedančiojo teises į naujas, galiojančias 10 metų. Šioms dviem kategorijoms taikomi skirtingi reikalavimai. Pradedantieji negali išgerti nei trupučio alkoholio ir sėsti prie vairo, o tie, kurie jau vairuoja ilgiau, nei dvejus metus, gali pasijausti „pranašesni“. Tačiau toks mąstymas – neteisingas, o veiksmai, nepriklausomai, kiek patirties turi ar neturi vairuotojas, kelia riziką ne tik paties, bet ir kito sveikatai ar net gyvybei.
„Man toks skirstymas niekada nepatiko, nes visi pradedantieji vairuotojai laukia tos dienos, kai galės pasikeisti vairuotojo teises iš pradedančio, į ilgalaikes, ir galiausiai dar visa tai atšvęsti. Mano manymu, visiems vairuotojams turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Tai turėtų būti 0 prom. arba maksimaliai 0,2. Tada niekam nekyla jokių klausimų.
Būna įvairių atvejų, kai žmogus mažai vartoja skysčių, mažiau pavalgęs ir kai kurie vaistiniai preparatai gali parodyti kažkokius pokyčius alkotesteryje, tačiau nei vaistai, nei kitos priemonės, ar saldainis su alkoholiu neužkels tų promilių iki neleistino kiekio. Todėl istorijos, kad „išgėriau širdies lašų ir dabar dėl to esu neblaivus“, kelia šypseną“, – kritikos vairuotojams negaili pašnekovas.
Prie vairo – tarsi darbo vietoje
Saugaus eismo ekspertas turi ilgametę patirtį dirbant vairavimo instruktoriumi. Nuo jo patarimų ir pamokų prasideda būsimo vairuotojo įgūdžiai ir eismo kultūra, todėl, kaip teigia pašnekovas, pamokos apie saugų eismą neretai palyginamos su gyvenimiškomis patirtimis.
„Aiškindamas mokiniams visada sakau, kad vairuotojas sėsdamas prie vairo, sėda į darbo vietą. Vienareikšmiškai, kad ir tu neuždirbi iš to pinigų, bet atlieki darbą. Kai kurie perkeltine prasme, kai kurie ne, bet aš traktuoju taip, kad tokiu atveju pasižiūrėkim, ką rašo darbo kodeksas: ar darbo vietoje galiu būti neblaivus? Ne. Tai dėl to aš visada vairavimą mokiniams lyginu su darbu ir bandau kiek yra įmanoma prisibelsti iki jų sąžinės, sakydamas, kad darykit ką norit, bet prie vairo išgėrę nesėskite“, – pasakoja D. Kanapinskas.
Vairuotojai nevengė piktai pajuokauti
Po portalo „Kas vyksta Kaune“ viešai užduoto klausimo, kokius būdus soc. tinklų vartotojai renkasi grįžti namo po vakarėlio, kai kurie vairuotojai nevengė pajuokauti ir nurodė, kad vis tiek sėstų prie automobilio vairo. Atlikus statistinius skaičiavimus, šis „pasirinkimas“ pakilo iki antros vietos. Tokie komentarai kelia didžiulį susirūpinimą – jie neturėtų būti rašomi viešoje erdvėje dėl poveikio kitiems soc. tinklų vartotojams.
„Šventės, tai metas, kai visiems norisi aplankyti artimuosius, draugus ir viską reikia suspėti per keletą dienų. Kai norisi visur nukeliauti, kartais sėdama prie vairo dar jaučiant pagirias, nors pasiteisinimų būna įvairių – jau praėjo daug valandų, jaučiuosi gerai, tai tikriausiai jau galiu vairuoti. Tačiau viskas priklauso ne nuo praėjusio laiko nuo paskutinės svaigiojo gėrimo taurės, o ir nuo to, kaip jautėsi pats žmogus – ar jis buvo ar nebuvo pavargęs, kokį maistą vartojo, ar nebuvo sutrikęs virškinimas. Šie faktoriai daro didelę įtaką alkoholio suskaidymui organizme. Esant pavargus, nevalgius arba sutrikus virškinimui, alkoholis organizme išlieka ilgiau“ – įspėja D. Kanapinskas.
Grįžti namo taksi ar katafalku?
Grupės „Kur stovi policija Kaune“ nariai nestokoja ir humoro jausmo – keletas jų, kaip būdą grįžti namo po vakarėlio nurodė katafalką – automobilį, kuriuo vežami karstai. Iš tiesų, autoavarijose žuvę žmonės, deja, tačiau pas artimuosius „grįžta“ jau tik karste, todėl pasivažinėjimas katafalku nereikš, kad vairuotojas jus saugiai parveš namo.
„Tikriausiai pasakymas „Nesėsk prie vairo išgėręs“ nėra toks paveikus, gal reikia tiesiai šviesiai rodyti vaizdus, kaip po vakarėlio žmogus parvežamas su katafalku? Pats esu matęs edukacinę vaizdo medžiagą, kurioje buvo inscenizuoti itin atviri vaizdai iš tariamos nelaimės vietos, žuvę žmonės, kraujas ir kiti baisumai. Tokie vaizdai labai sukrečia, juolab, ne visiems yra emociškai pakeliami. Tai ganėtinai drastiška priemonė plačiajai auditorijai, bet socialinės reklamos vienareikšmiškai, tikrai veikia“, – sako saugaus eismo ekspertas.
Artėjant gražiausioms metų šventėms pasirūpinkite savo ir artimųjų saugumu – nevairuokite išgėrę ir neleiskite to daryti savo artimiesiems. Geriau rinkitės tokius keliavimo namo būdus kaip taksi, paprašykite, kad jumis pasirūpintų artimieji arba pasirūpinkite nakvyne. Verta atminti, kad prie automobilio vairo galima sėsti tik praėjus mažiausiai 12 valandų po vakarėlio – nerizikuokite nei savo, nei kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe.
