Portalas „Kas vyksta Kaune“ skaitytojus yra informavęs apie dalį ieškinių, kuriais Kauno miesto savivaldybė tikėjosi iš verslo prisiteisti pinigų dėl prievolės vykdymo (netesybų sumokėjimo). Savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko veiklos 2020-aisiais ataskaitoje minima, jog daugiau nei 3 mln. eurų tikimasi gauti iš laiku sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusios koncesininkės – UAB „Reklamos arka“.
Bet 2021-ųjų ataskaitoje, kurią šių metų pavasarį vietoj sulaikyto, įtariant korupcinio pobūdžio nusikaltimais, V. Šiliausko pristatė administracijos direktoriaus pavaduotojas, neminima „Reklamos arka“, įrengusi viešojo transporto stotelėse stogines. Nutylimas ir keletą metų trukusio savivaldybės bylinėjimosi su ja rezultatas.
O pasirodo, kad savivaldybė ne tik milijonų nelaimėjo, bet teismas jai dar priteisė atlyginti „Reklamos arkai“ bendrovės patirtas teismo išlaidas. Taip pat nėra aišku, kiek savivaldybei kainavo bylinėjimasis. Nors valdžios rūmai turi didelį teisininkų būrį, į bylas teismuose paprastai siunčiami privačių kontorų advokatai, dosniai apmokami iš miesto biudžeto lėšų.
Vieši duomenys „įslaptinti“?
Žurnalistai, kiti aktyvūs augančio Kauno gyventojai, besidomintys, kaip jų išrinktoji valdžia valdo ir rūpinasi miesto gerove, saugodama mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšas nuo betikslio švaistymo, pagaliau, priimdama gerai pamatuotus sprendimus, informaciją apie tai mėgina susirasti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Toje svetainėje yra nemažai „langelių“, kur išdėstomos veiklos tikslai bei nuostatos, bet konkretumo, kas savivaldybėje vyksta „čia ir dabar“, maža.
Pavyzdžiui, atvėrus vieną jų, galima perskaityti, kas yra atviri duomenys. Nurodomas pagrindinis Lietuvos atvirų duomenų iniciatyvos tikslas: „užtikrinti pažangų, efektyvų, politinę, ekonominę ir socialinę naudą kuriantį viešojo sektoriaus duomenų pakartotinį panaudojimą, kuris skatintų skaidrumą, atskaitingumą, pasitikėjimą valdžia, skatintų šalies ekonomikos plėtojimą ir didintų Lietuvos konkurencingumą“. Bet čia pat kaunas.lt dar patikina: „Kauno miesto savivaldybės atviri duomenys – informacija rengiama. (.Atnaujinta: 2022-01-25 (Antradienis)“.
Dar „operatyvesnė“ viešai skelbiama Kauno miesto savivaldybės Teisinė informacija. Pvz., skyrelis „Tyrimai ir analizės“ buvo atnaujintas 2015.02.25. Maždaug tuo pat metu kauniečiai pirmą kartą tiesiogiai rinko merą, ir tų metų pavasarį savivaldybei praėjo vadovauti Visvaldas Matijošaitis. O kaip tik daugiau kaip prieš 7 metus, vasario 25-ąją (trečiadienį) svetainėje savivaldybės interneto svetainėje atsirado bei iki šių dienų išliko įrašas „Šiuo metu tyrimai ir analizės nėra atliekami“.
Bylinėtis su „Reklamos arka“ pradėta 2014-aisiais
„Vieningas Kaunas“ ir jo lyderis V. Matijošaitis 2015-aisiais daug ka paveldėjo iš ankstesnės kadencijos savivaldybės vadovų, tačiau kai kuriuos dalykus vėliau tvarkė „tuo pačiu, konservatorių nubrėžtu kursu“. Štai 2014-ųjų gruodžio 17 dieną portale delfi.lt skelbiamame agentūros BNS pranešime teigiama: „Teismas nustatė, kad Kauno valdžios ir bendrovės „Reklamos arka“ gegužės viduryje pasirašyta koncesijos sutartis dėl transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros yra teisėta“.
Kas sekė po to? Ogi, savivaldybės skundas aukštesnės instancijos teismui. Ir galop, jau „vieningųjų laikais“ savivaldybė suformulavo 3 mln. eurų sumą viršijantį ieškinį minimai bendrovei dėl netesybų.
Teisybės dėlei reikėtų priminti, kad bylinėtasi ir su kita firma, kurios pastatytos stoginės dar ilgokai stovėjo transporto stotelėse, iš dalies trukdydamos „Reklamos arkai“ laiku vykdyti įsipareigojimus. Su ta kita firma Kauno miesto savivaldybės teisiniai ginčai baigėsi taikos sutartimi, „Reklamos arkos“ atkratyti nuo koncesijos nepavyko, net pagrasinus didele bauda. Bylinėjimasis tęsėsi.
2022-ųjų rugsėjo 7-ąją portalo „Kas vyksta Kaune“ savivaldybei internetu užduoti klausimai (nes iki tol atsakymų nepavyko sužinoti telefonu), ilgokai buvo, švelniai pasakius, „nematomi“, ir tik vėl telefonu apie juos priminus, sulaukta atsako internetu.
Klausimai buvo tokie: kokią sumą ieškinių (dėl skolų, netesybų, patirtų nuostolių ar pan.) Kauno miesto savivaldybė tikisi prisiteisti iš atsakovų, ir dėl kokios pinigų sumos ieškovai bylinėjasi su savivaldybe (šiais metais), ką pavyko tiek vieniems, tiek kitiems prisiteisti pernai (jei teisiniai procesai užbaigti, tai – ir per šių metų pirmą pusmetį), kiek teismo nutarčių 2021 – 2022 m. buvo apskųsta ir kol kas neišnagrinėta?
Atsakyta: „2021 m. pasibaigusiose bylose iš savivaldybės buvo reikalauta 1,7 mln. Eur, priteista – 10,8 tūkst., 2021 m. pasibaigusiose bylose savivaldybė reikalavo 303 tūkst. Eur, priteista – 293 tūkst. Eur. Antrojo ketvirčio suvestiniais duomenimis visų savivaldybei pareikštų reikalavimų suma yra 4,1 mln. Eur, Savivaldybė buvo pareiškusi taip pat apie 4 mln. Eur įvairių reikalavimų. Šių metų statistiniai duomenys bus metų pabaigoje. Komentuoja Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė – Kudarauskė“.
Į papildomą klausimą dėl bylinėjimosi su „Reklamos arka“ ta pati skyriaus vedėja atsakė taip: „Su „Reklamos arka“ susiję bylinėjimaisi buvo baigti viena vertus nustačius, kad ji neturi prievolės mokėti netesybų, tačiau kita vertus šalims susitarus, kad dėl buvusių tam tikrų sutartinių terminų pažeidimo savivaldybei būtų išmokėta sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos dalis“.
Kiek savivaldybei kainavo jos bylinėjimasis su stoginių statytojais?
Daugiau nei prieš tris metus Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo (netesybų sumokėjimo) ir atsakovės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“ dėl netesybų priteisimo (trečiasis asmuo – Ergo Insurance SE Lietuvos filialas). Teismo sprendimą apskundė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Skundai buvo nagrinėjami 2020-aisiais Lietuvos apeliaciniame teisme.
„Reklamos arka“ prašė teismą atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę – 3 267 314 Eur baudos pagal 2015 m. liepos 31 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties (…) punktą mokėjimo, priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas – 410 214 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o taip pat – bylinėjimosi išlaidas.
Pagal koncesijos sutartį „Reklamos arka“ įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) ne mažiau kaip 450 stoginių ir 26 reklaminius plotus Kauno mieste sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, taip pat kasmet papildomai suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) po 3 stogines atsakovės nurodytose vietose bei visu sutarties galiojimo terminu (20 metų) jas tinkamai valdyti, naudoti ir prižiūrėti. „Sutarties (investicijų) vertė – 1,73 mln. eurų. 2017-aisiais savivaldybė bendrovei įteikė pretenziją – reikalavimą sumokėti 3 mln., 267 314 eurų baudą“, – pasakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.
Šis teismas 2020-aisiais nusprendė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Naujas Kauno apygardos teismo sprendimas buvo priimtas 2021-aisiais, ir, kaip šią savaitę portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino šio teismo pirmininko padėjėja Milda Kryžė, netrukus buvo apskųstas.
Miesto valdžios rūmai atvirauti nelinkę
Savivaldybės administracijos vadovo veiklos 2020-aisiais ataskaitoje norima prisiteisti iš „Reklamos arkos“ daugiau kaip 3 mln. eurų suma dar minima, tačiau vėliau iš „viešosios erdvės“ ji išnyko. „Kas vyksta Kaune“ tikėjosi, kad kiek atviriau apie pinigus, dėl kurių ne vienerius metus kovota teismuose (išleidžiant, tikriausiai, irgi nemažai viešųjų finansų?) prabils atstovauti ir ginti savivaldybės interesus nemažai kvalifikuotų pavaldinių (o dar šalia – ir pasirengusių ateiti į talką advokatų) turinti Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja R. Šimkaitytė – Kudarauskė. Bet ji apsiribojo trumpai „pakonsultavusi“ įkyrią žurnalistę, nesivargindama bent užsiminti, kad Kauno miesto savivaldybei dar pernai nepavyko teisme įrodyti, jog „Reklamos arka“ turi mokėti savivaldybei milijonus.
Per 20 puslapių išdėstytoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos (pirmininkė Romualda Janovičienė, teisėjai Marius Bajoras ir Antanas Rudzinskas) minima ieškovo („Reklamos arkos“ pozicija: „atsakovės reikalaujama sumokėti bauda yra nepagrįsta ir neproporcinga, kelis kartus viršijanti Koncesijos sutarties kainą. Ieškovė negalėjusi laiku įvykdyti Koncesijos sutarties dėl nuo jos valios nepriklausiusių ir savivaldybės netinkamą elgesį (neveikimą) sąlygojusių aplinkybių. Stoginių įrengimo termino pradžioje 212–a iš 339–ų vietos, kuriose ieškovė turėjo įrengti naujas stogines, vis dar buvo užimtos kito išorinės reklamos paslaugas teikiančio ūkio subjekto UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginėmis, kurias ji turėjo pašalinti iki 2014 m. kovo 31 d. Už šios pareigos priežiūrą buvo atsakinga savivaldybė, tačiau savo pareigos neįvykdė ir iki Koncesijos sutarties termino įrengti 339 stogines pabaigos nė viena iš 212 neteisėtai stovėjusių stoginių nebuvo pašalinta.
Nei Koncesijos sutartyje, nei derybų su savivaldybe metu ieškovei nebuvo nurodyta, kad ji gali statyti stogines šalia pastatytų UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginių. Be to, savivaldybė kitame ginče su UAB „JCDecaux Lietuva“ sudarė taikos sutartį tam, kad UAB „JCDecaux Lietuva“ galėtų atlaisvinti stoginių vietas, kuriose turėtų būti statomos ieškovės stoginės“.
Taip pat Apeliacinio teismo nutartyje dar minima, kad „savivaldybė praleido ieškinio senaties terminą“. Vienu atveju – 942 dienas, kitu – senaties terminas reikalavimui priteisti netesybas buvo praleistas 431 dieną“.
Neteisininkui, net ir labai įsigilinus į visas teismo nutarties formuluotes, sudėtinga skaitytojams esmę perteikti „paprasta kalba“. Galėjusi tai padaryti savivaldybės Teisės skyriaus vedėja, deja, portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiuntė „dozuotą“ komentarą (informaciją).
Nepaisant to, kad šio portalo skaitytojai kaip tik yra Kauno miesto gyventojai. Tai yra, tie, kuriems tarnauti pašaukta (bent taip deklaruoja) miesto valdžia. Bet gal vedėjai taip neatrodo? O gal kažkas „iš aukščiau“ nusprendžia, kad „nėra čia kuo girtis“. Nes procesai tęsėsi ne vienerius metus, bet „Reklamos arka“ (gal ir labai verta baudos, – juk kurį laiką stotelėse laukdami troleibusų ar autobusų, keleiviai buvo priversti sėdėti ant nepatogių metalinių suolų, per stiklo sienelių plyšius pučiant vėjams?) taip ir liko neįveikta. Mažas pastebėjimas iš šalies: jei tikrai buvo verta leisti savivaldybės pinigus, bent reikėjo pasirūpinti, kad byla būtų „gerai sukalta“.
„Atsakovės pretenzija dėl netesybų buvo pareikšta Koncesijos sutarties 37 punkto pagrindu, pagal kurį atsakovė turėjo teisę skirti ieškovei iki 29 Eur baudą už kiekvieną užfiksuoto pažeidimo/įsipareigojimo nesilaikymo dieną. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju atsakovė privalėjo įvertinti Koncesijos sutarties pažeidimo pobūdį, priežastis ir jas lėmusias pasekmes, todėl turėjo teisę, bet ne pareigą skirti ieškovei maksimalią sutartyje nustatytą 29 Eur baudą (CK 6.193 straipsnis). Tuo tarpu, atsakovė, skirdama ieškovei baudą, šiais kriterijais nesivadovavo ir jų nesvarstė“, – dar viena ištrauka iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Šis bei nemažai kitų argumentų, kodėl savivaldybei nepasisekė prisiteisti milijonų, išdėstyti 20 puslapių dydžio tekste).
Pernai lapkritį Vilniuje Lietuvos apeliacinis teismas nutarė:
…„Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (…) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“ (…) 21 000 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (…) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“ (…) 31 000 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme“.
