Daugiau nei prieš metus (2021 m. liepos 2 d.) Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija patenkino Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse Andriaus Cechanavičiaus pareiškimą atsakovei – Kauno miesto savivaldybės tarybai – dėl jos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo „Dėl atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymo dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ tam tikrų šio aprašo punktų atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui.
„Teisėjų kolegija sprendė, jog vaiko ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo reikmių tenkinimo atlyginimo dydžio diferenciacija pagal vaiko tėvų (įtėvių, globėjų) deklaruotą gyvenamąją vietą sudaro skirtingas galimybes lankyti ikimokyklines ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas vaikams, priklausomai nuo jų tėvų (įtėvių, globėjų) deklaruotos gyvenamosios vietos. Vaikams, kurių tėvų (įtėvių, globėjų) gyvenamoji vieta nėra deklaruota Kauno mieste, yra suteikiamos nevienodos sąlygos lankyti Kauno miesto biudžetines švietimo įstaigas, skirtingai nei vaikams, kurių tėvų (įtėvių, globėjų) gyvenamoji vieta deklaruota Kauno mieste“, – buvo pasakyta teismo sprendime.
Jame dar nurodyta, kurie miesto savivaldybės Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo punktai (ar papunkčiai) „yra neteisėti ir nepagrįsti bei prieštarauja tam tikriems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnių punktams“.
Tačiau Kauno miesto savivaldybė minėtą teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir dalies darželinukų tėvų didesniam apmokestinimui Kaune pabaigos dar nematyti.
Teisinis kelias į mažus vaikus auginančių šeimų lygias galimybes netrumpas
Šią savaitę Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse A. Cechanavičius portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, jog dar nėra gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pranešimo, kada konkrečiai paskirtas Kauno savivaldybės apeliacinio skundo nagrinėjimas. Tikėtina, jog data kol kas nenustatyta ir skundą nagrinėsiantis teisėjas nepaskirtas tik dėl didelio teismo užimtumo. Skirtingi Kauno savivaldybės taikomi mokesčiai darbo „parūpino“ ne tik Vyriausiajam administraciniam teismui.
Beje, iš pradžių Vyriausybės atstovas šiuo klausimu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą, bet jokie pateikti argumentai šio neįtikino atšaukti sprendimą nuo 2020–ųjų sausio taikyti didesnius mokesčius už darželius kitų savivaldybių vaikams. Tuomet kreiptasi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašant nustatyti, ar Kauno miesto tarybos sprendimas teisėtas, ar ne.
Bet 2020-ųjų vasarą šio teismo Kauno rūmuose buvo paskelbta nutartis nutraukti administracinę bylą, inicijuotą dėl 2019-aisiais priimto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo. Administracinio teismo kolegija (teisėjai Daina Kukalienė, Asta Urbonienė ir Rimantas Giedraitis) bylą nutraukė dėl to, kad jų nuomone, Vyriausybės atstovo pareiškime „išdėstyti teiginiai neatitinka teisinių reikalavimų“. Su tuo nesutikęs A. Cechanavičius žurnalistams aiškino, jog teismo pateikti argumentai, žvelgiant iš Vyriausybės atstovo tarnybos pozicijų, buvo labai silpni.
„Teisme nuo 2020-ųjų vasario buvo surengtas vienas vos keliolika minučių ar kiek ilgiau trukęs posėdis, bet mūsų nepaprašyta nieko patikslinti, ar ką papildomai pateikti. Todėl tada apsisprendėme skųsti teismo nutartį dar ir dėl to, kad svarstomu klausimu būtų suformuota teismų praktika. Nes tai, kas dabar galioja Kaune pagal miesto savivaldybės tarybos sprendimą, gali pasikartoti ir Vilniuje, ir Klaipėdoje ar dar kitoje Lietuvos vietovėje. Tai – santykiai tarp kaimyninių savivaldybių, kurie, mūsų manymu, diskriminuoja vienos ir tos pačios Lietuvos valstybės vaikus“, – sakė Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskrityse ir apskundė teismo Kaune nutartį aukštesnės instancijos teismui.
Galop „kitu žvilgsniu“ teisėjams į problemą pažvelgus, pernai gimė ir kitoks Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas. Bet miesto savivaldybė, kaip nemažai kitų atvejų, taip ir šiuo, tam sprendimui paklusti neketino, ir teisiniai ginčai tęsiasi toliau.
Ne visiems pavyko patapti Kauno miesto gyventojais
Pagal Kauno miesto tarybos sprendimą, nuo 2020–ųjų pradžios nustatytas atlygio už ikimokyklinio ugdymo paslaugas dydis ne Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimų vaikams siekia 9,20 Eur už kiekvieną vaiko lankytą ar nelankytą, bet nepateisintą dieną. Jei abudu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tai šio miesto savivaldybė taiko 8,62 Eur lengvatą. Mokėtina suma kauniečiams už vaiko praleistą darželyje dieną – 0,58 Eur.
…Už 600 metrų nuo miesto ribos butą Kauno rajone (kur pigiau) nuomojančią šeimą, auginančią sveikatos problemų turinčią atžalą, Kauno politikų sprendimas palietė ypač skaudžiai. Abu vaiko tėvai gimę, augę Kaune, čia ir dirbo. Sukūrę šeimą, gyventi apsisprendė rajone, bet Kaune kasdien lankėsi. Kauno savivaldybei pranešus apie didesnius mokesčius darželyje, šeimai kilo finansinių problemų, netruko atsirasti ir nefinansinių.
Artimųjų, kurie sutiktų savo nuosavybėje mieste fiktyviai deklaruoti tą šeimą, ji neturėjo, tad iki 2020-ųjų pradžios nei vaikas, nei tėvai netapo „kauniečiais“. Įtampa, nesutarimai šeimą privedė prie skyrybų, o po jų vaiko tėvas išvyko gyventi į užsienį. Mama, keliolika metų dirbusi vadybininke vienoje iš Kauno miesto įmonių, vis dar tikėjo, kad miesto savivaldybei tai bus pakankamai svarus argumentas šeimos neapmokestinti didele suma už vaiko lankomą valstybinį (savivaldybės) darželį.
Juk, pavyzdžiui, Kauno savivaldybės poliklinikoje laukiami ir mielai priimami visi gyventojai, nepaisant to, ar mieste, ar toli nuo jo gyvena. Kitų savivaldybių vaikai lanko ir miesto mokyklas. Deja, mamai nepasisekė, nes realybė buvo kitokia. Prie namų, rajone, darželio nebuvo, prie darbovietės, mieste, yra (16 kartų brangiau). Per keletą mėnesių mama susirado darbą pajūryje. Greta uostamiesčio išsinuomojo būstą, o vaiką įtaisė į miesto darželį.
Dabar Kaune situacija yra tokia
„2021 m. įsteigtos naujos 9 ikimokyklinio ugdymo grupės ir sukurtos 137 papildomos vietos Kauno lopšelyje-darželyje „Šiliniukas“, Kauno Žaliakalnio lopšelyje-darželyje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ (iš Kauno miesto savivaldybės ir mero ataskaitos).
Portalas „Kas vyksta Kaune“ ne sykį skelbė, jog šiuo metu laukiama netrukus įvyksiančių pirmojo ir kol kas vienintelio (Lietuvai atgavus nepriklausomybę) Kauno mieste savivaldybės rūpesčiu pastatyto biudžetinio vaikų darželio įkurtuvių. Gal su naujos ikimokyklinės įstaigos „miesto ateičiai – vaikams“ statyba ligi šiol delsta dėl didelių ir ambicingų bei labai nepigių sporto projektų Žaliakalnyje ar Nemuno saloje įgyvendinimo? Pagaliau ir Europos kultūros sostinės projektas ne kapeikas Kaunui kainuoja – iš miesto biudžeto tam skirta 9 mln. eurų. Su naujo darželio statyba galbūt neskubėta ir dėl to, kad prieš keletą metų pats savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis viešai patvirtino, jog vietų vaikų darželiuose trūkumo problema Kaune jau išspręsta?
To negalėjusi garantuoti Kauno rajono savivaldybė per keletą pastarųjų metų iš esmės pasirūpino vaikų ugdymo sąlygomis – pastatė ne vieną modernų vaikų darželį. Šiame rajone, kuriame, tarp kitko, sparčiai besiplečiančiose užsienio ar Lietuvos kapitalo įmonėse darbuojasi bent keli tūkstančiai Kauno gyventojų, savo mokesčiais papildančių miesto biudžetą, per 2021-2022 metus sukurta 2000 naujų vietų ikimokyklinukams ugdyti.
„Prisiminkime, kaip buvo aiškinta, priimant sprendimą dėl skirtingų mokesčių už vaikų ugdymą darželiuose. Atseit, dėl „svetimų“ vaikų nukenčia Kauno miesto savivaldybės biudžetas, ir todėl jai reikia taupyti mokesčių mokėtojų lėšas. Bet tuo pačiu šimtai tūkstančių eurų iš to biudžeto leidžiami savireklamai, o prisidengiant miesto pagražinimo idėja (pagal „fasadų dailinimo“ programą), dešimtys tūkstančių kaip parama remontui skiriama ir turtingiems verslininkams, įsigijusiems namus Kauno centre.
Bet savo ruožtu ne vienas rajono gyventojas, dirbantis gatvių remonto ar miesto švaros įmonėse Kaune, irgi nemažą indėlį į jo gerovę įdeda. Tai kodėl jam turi brangiau kainuoti pakeliui į darbą užvežto į miesto darželį vaiko ugdymas? Juk nesvarbu, ar tai, ar kitai savivaldybei gyventojas moka mokesčius, jis juos moka valstybei, kurią savo darbu stiprina“, – įsitikinęs Vyriausybės atstovas A. Cechanavičius.
Dar vienas pastebėjimas: prieš porą metų pasekti Kauno miesto savivaldybės pavyzdžiu, ketindamas „pastiprinti“ savo biudžetą, buvo sumanęs ir Alytaus miestas. Tiesa, drastiškai kelti mokestį „svetimiems“ vaikams darželyje ten nenorėta, – atkreiptas dėmesys į neformalųjį vaikų ugdymą. Atseit, jei vaiko šeima – ne iš miesto, lai už popamokinius užsiėmimus moka daugiau nei alytiškiai. Bet vis tik netrukus nuspręsta su tuo palaukti, kol nepasibaigs teismai, ir galutinai nepaaiškės, teisėtas, ar ne Kauno miesto savivaldybės sprendimas darželinukų atžvilgiu.
Teisybės dėlei reikėtų patikslinti, kad turėdami galimybę pigiai mokėti kauniečiai tėvai už savo atžalų ugdymą vaikų darželiuose gali turėti ir papildomų ugdymo išlaidų. Tuomet moka, tarkim, apie 10 ar 20 eurų per mėnesį privatininkams, kurie darželiuose pamoko vaiką šokti, konstruoti lego ar žaisti krepšinį. Kiek iš tokio verslo uždirba patalpas veiklai ir klientūrą suteikiantis darželis ar jo steigėja – savivaldybė, nežinia. Gal tai būtų tik katino ašaros, kurių neverta nei fiksuoti, nei skaičiuoti?
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, iki vasaros atostogų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas iš viso lankė 11 404 vaikai iki 5 metų. Tarp jų – 10 690 mažamečių, kurių abu tėvai deklaruoti Kauno mieste. Taip pat – 311 vaikų, kurių bent vienas iš tėvų deklaruotas Kaune ir 403 vaikai, kurių abu tėveliai gyvenamąją vietą deklaravę už miesto ribų. Naujesni (rugsėjo mėnesio) duomenys šiuo metu analizuojami.
Kokia suma iš „svetimų“ vaikų šeimų mokesčių nuo 2020-ųjų pradžios iki šių metų rudens savo biudžetą pasipildė Kauno miesto savivaldybė, ji viešai neskelbia.
