Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis.
„Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.
„Pasakėme, kad nepakanka bendro pobūdžio diskusijų ir kad mums reikia konkrečių atsakymų dėl mūsų iškeltų reikalavimų. Tikimės, kad dialogo grupės posėdyje tai ir nutiks“, – teigė politikas.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus kaip galimas antiinfliacines priemones minėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimą maistui, degalams, šildymui. Anot jo, opozicija planuoja pateikti ir reinvesticijų paketą.
Socialdemokratai, be minėtų priemonių, siūlo atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą, būsimą šildymo sezoną taikyti nulinį tarifą malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti, neapmokestinamųjų pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesinei algai, nekilnojamojo turto neturintiems, bet būstą nuomojantiems asmenims taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą sumai iki dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų.
„Sutarėme, kad tas paketas turi būti birželio mėnesį aptartas, nes mūsų žmonių laukia sunki vasara ir dar sunkesni ruduo bei žiema“, – teigė J. Pinskus.
Valdančiajai koalicijai priklausančių Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino pasiūlęs opozicijai parengti įstatymų projektus dėl infliacijos mažinimo ir teikti jį Seimui kaip paketą.
„Man atrodo, kad reikia eiti tokiu keliu, kad jie pateikia projektų paketą, mes įsipareigojame praleisti po pateikimo, o paskui, natūralu, turime kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Tada rudenį svarstome jų pasiūlytą septynių, berods, įstatymų projektų paketą“, – žurnalistams sakė E. Gentvilas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad opozicijai per susitikimą signalizuota apie gerą valią ieškant sprendimų, tačiau, anot jos, siūlomos antiinfliacinės priemonės kainuotų gana brangiai.
Pasak jos, Finansų ministerija suskaičiavo, kad opozicijos pasiūlymai biudžetui atsieitų apie 1,2 mlrd. eurų.
„Tai tikrai labai ženkli suma, ypač turint galvoje, kad vos prieš tris savaites balsavome dėl tam tikrų priemonių, ir gana taiklių. Matyt, šiandien atverti biudžetą visam spektrui siūlomų sprendimų būtų sudėtinga, bet tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, darbo grupės sukūrimas dėl socialinių, ekonominių iššūkių ar tam tikrų projektų pateikimas yra neįmanomi. Manau, kad įmanomi, apie tai ir kalbėsime artimiausiomis dienomis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmajame dialogo grupės susitikime nedalyvavo Laisvės frakcijos atstovai.
Seimo pirmininkės teigimu, šios frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas serga.
E. Gentvilas iškėlė idėją į dialogą įtraukti ir opozicinių partijų lyderius, kurie nėra Seimo nariai.
„Tikrai manau, kad reikėtų su partijų lyderiais susėsti. Čia mes vieni galime susėdę ką nors daryti, o velnias žino, kokie yra galios centrai nuo galinės sėdynės ar iš bagažinės“, – sakė jis.
Darbo partijos frakcijos vadovas Viktoras Fiodorovas antradienį pakartojo, kad opozicija yra vieninga ir laikosi pradinio sumanymo dirbti atskirai, kol dialogo grupėje nebus sutarta dėl kokių nors konkrečių sprendimų.
Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.
Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.
Parlamento vadovė savo ruožtu pasiūlė įkurti dialogo grupę, kuri aptartų nesutarimus ir ieškotų kompromiso.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
