Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekė išsiaiškinti dėl sandorio nuginčijimo.
„Mano sutuoktinis prieš kelis metus įsigijo įmonės akcijų, kurias neseniai man nežinant pardavė. Ar mano vyras turėjo teisę be mano sutikimo parduoti akcijas?“
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Šioje situacijoje, visų pirma, svarbi aplinkybė ar akcijos buvo įgytos santuokos metu ar prieš santuoką. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis. Todėl, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.
Įstatymas numato, jog sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį, jeigu įrodoma, jog kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Pažymėtina, jog tokius ieškinius galima paduoti per vienerius metus nuo tos dienos, kai sutuoktinis sužinojo apie tokį sandorį.
Svarbu paminėti, kad įstatymu yra nustatyti ir ypatingi reikalavimai sandoriams, susijusiems su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandoriams dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrą turtą, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą.
Toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją.
Todėl, jeigu aukščiau nurodytas turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra perleistas vieno iš jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo.
Apgaule, sudarant sandorius dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai.
Įstatymas numato, jog pardavėjas turi pranešti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą, pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti šiuo turtu neapribota ir kitą reikšmingą informaciją. Pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi. Vien tai, jog pirkėjas galbūt žinojo, jog pardavėjas yra vedęs nėra laikoma tinkamu pareigos atskleisti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes įvykdymu.
