Vos prieš kelias savaites, balandžio 19 dieną, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė apie neaiškios kilmės vaikų ūminio hepatito, tai yra kepenų uždegimo, atvejus. Šie atvejai pastebėti Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Balandžio pradžioje Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūra taip pat užfiksavo neaiškios kilmės vaikų susirgimus sunkiu hepatitu Škotijoje.
Dar mažiausiai 61 susirgimo atvejis tirtas tarp 2-5 metų amžiaus vaikų ne tik Škotijoje, bet ir Anglijoje, Velse, Šiaurės Airijoje. Šį antradienį buvo pranešta, kad Indonezijoje nuo paslaptingos kepenų ligos mirė trys vaikai.
Pasak ECDC pranešimo, Jungtinėje Karalystėje vaikams pasireiškė sunkus ūminis hepatitas, dėl kurio buvo padidėjęs kepenų fermentų (AST ir ALT) kiekis daugiau kaip 10 kartų (iki daugiau nei 500 TV/l) ir daugeliu atvejų buvo nustatyta gelta. Dalis vaikų jautė pilvo skausmą, viduriavo, vėmė, tačiau nekarščiavo.
Visgi, kai kurie susirgimai buvo itin sunkūs, tad vaikams prireikė kepenų transplantacijos.
Atlikti vaikų laboratoriniai tyrimai atmetė virusinių hepatitų, kuriuos gali sukelti žinomi A, B, C, D ir E hepatitų virusai, priežastį. Intensyviai ieškoma, bet vis dar nerasta, kas galėjo sukelti vaikams hepatitą.
Jei tai adenovirusas, apsisaugoti padėtų gera higiena
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio, kol kas apie šią ligą dar žinoma itin nedaug.
„Virusas tikrai bjaurus, nes kai kuriems reikia kepenų transplantacijos, virusiniams hepatitams tai neįprastai sunki eiga. Amerikiečiai sako, kad tai yra adenovirusas. Tai seniai žinomas virusas, bet jie niekada nebūdavo labai sunkūs. Lietuvoje, kiek žinau, tokių atvejų dar nėra. Dar sunku pasakyti, ar jis atsidurs Lietuvoje, kai žinome dar tiek nedaug“, – pasakojo profesorius.
Adenovirusai, pasak gydytojo, pasaulyje yra paplitę, tačiau sunkios ligos eigos dažniausiai nesukeldavo.
„Nerimo, ar jis atkeliaus ir pas mus, tikrai yra. Kol kas dar neaiškūs šio viruso plitimo keliai. Yra sena taisyklė, kad kai priešą pažįsti, kad ir koks jis būtų bjaurus, bet žinai, kaip su juo susitvarkyti, ir ką daryti. Dabar to dar nežinome. Vėlgi, apsisaugoti gali padėti per pandemiją išmokta higiena, rankų plovimas, dezinfekcija“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
Gerai pažįstamos ligos, tokios kaip tymai ar vėjaraupiai, plinta labai lengvai, tad jei sergantis vaikas yra toje pačioje patalpoje, kaip ir sveikas, užsikrėsti galima nesunkiai. Kitokia situacija su mums žinomais adenovirusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas – jiems perduoti reikia intensyvaus kontakto, pavyzdžiui, per rankas. Tad, pasak profesoriaus, klasikinio, žinomo adenoviruso užkrečiamumas nėra labai didelis.
Tiksliai pasakyti, ar šis naujasis virusas atkeliaus į Lietuvą, dar sunku, nes neaišku, koks jo užkrečiamumas.
„Žinoma, būtų labai gerai, kad jis išvis neatkeliautų. Jeigu taip atsitiktų, kad jis visgi patektų, apsisaugoti užtektų standartinių mums gerai žinomų higienos priemonių. Specialių apsaugos priemonių tiesiog nėra. Visgi, situacija labai dinamiška ir gali greitai pasikeisti.
Ir Ebola, ir SARS ar koronavirusas atrodė labai toli. Dėl to ir šiuo atveju reikia tam tikro budrumo. Tačiau pasaulyje dirba užkrečiamųjų ligų specialistai, tarptautinės organizacijos. Visa tai teikia vilčių, kad didelės problemos bus išvengta“, – sakė prof. V. Usonis.
Visgi, kyla klausimų, kaip atsirado ši nauja liga, ir ar ji taip pat, kaip ir COVID-19, galėjo kilti iš gyvūnų.
„Yra tam tikros adenovirusų padermės, kurios plinta tik tarp žmonių, yra ir gyvūnų adenovirusai. Prisiminkime, kad britiška vakcina pagaminta su beždžionių adenovirusu, rusiška „Sputnik V“ vakcina pagaminta su žmogaus adenovirusu.
Negalime būti užtikrinti, kad šios ligos dar nėra Lietuvoje
Šia tema galima daug išsiplėsti, bet dabar vis daugiau kalbama apie vieno pasaulio filosofiją. Jei kažkada seniau sakėme ir galvojome, kad žmogus yra gamtos viršūnė, esame patys protingiausi, galingiausi, dabar vis daugiau šnekame, kad esame tik pasaulio sudėtinė dalis. Šis vienas pasaulis yra labai dinamiškas, jis nuolat kinta, tiek mikroorganizmai, tiek sudėtingesni organizmai. O kai kurie kitimo rezultatai yra mums labai nepalankūs, kai atsiranda naujos ligos, nauji virusai. Visgi, apie tai reikia kalbėti dar atsargiai, nes dar nesame tikri, kad tai adenovirusas. Didelė tikimybė, kad taip ir yra, bet mokslininkai dar dirba toliau“, – apibendrino profesorius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas taip pat teigia, kad dar sunku pasakyti, ar liga pateks į Lietuvą, ar jau yra patekusi. Šiuo metu šiai ligai jau sukurta elektroninė greito reagavimo sistema, per ją visos šalys gali registruoti naujus atvejus.
„Jei paaiškės, kad tai tikrai adenovirusas, reikia atkreipti itin didelį dėmesį į rankų higieną, paviršių dezinfekciją, ypač ugdymo įstaigose. Taip pat tėvams akylai stebėti vaikų sveikatą“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pasak pašnekovo, liga nėra taip toli, kaip galvojame, nes jis jau fiksuotas ir Europoje.
„Daryti prielaidą, kad ši liga jokiais būdais dar nėra atkeliavusi į Lietuvą, dar per anksti. Todėl labai svarbu, kad veiktų registravimo sistema“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Profesoriaus teigimu, ši liga galėjo atsirasti keliais būdais. Galėjo nutikti taip, kad adenovirusas mutavo, tačiau galbūt tai ir visiškai nauja liga, kuri kilo iš gyvūnų.
„Kol kas manoma, kad tai vis dėlto virusinė liga, galbūt susijusi su adenovirusu. Neatmetamos ir kitos versijos“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Naujus atvejus fiksuoja vis daugiau šalių
„Delfi“ primena, ECDC duomenimis, atlikti toksikologiniai tyrimai atmetė hipotezę, kad kepenų uždegimus vaikams galėjo sukelti kažkokios toksinės medžiagos.
Pasak ECDC, iš 13 susirgimo hepatitu atvejų Škotijoje, trijų SARS-CoV-2 infekcijos testas buvo teigiamas, penkių – neigiamas, o dviejuose buvo užfiksuota infekcija per tris pastaruosius mėnesius. Nebuvo nustatyta jokio ryšio su COVID-19 vakcina. Vykdant apklausą, surinkta išsami informacija apie susirgusiųjų mitybą, gėrimus, asmeninius įpročius, tačiau nebuvo nustatyta jokio bendro poveikio.
Taip pat informuojama, kad vienuolikos iš 13 atvejų Škotijoje buvo gauti adenoviruso tyrimo rezultatai, iš kurių penki buvo teigiami.
Šį antradienį buvo pranešta, kad Indonezijoje nuo paslaptingos kepenų ligos mirė trys vaikai. Po šio pranešimo vaikų, visame pasaulyje mirusių nuo nepaaiškinamo hepatito, skaičius padidėjo mažiausiai iki keturių.
Šis sunkus hepatitas, gluminantis gydytojus nuo JAV iki Azijos, pastarosiomis savaitėmis buvo diagnozuotas beveik 170 vaikų 11 valstybių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) reiškia susirūpinimą dėl ligos „nežinomos kilmės“.
Indonezijos sveikatos apsaugos ministerijos pirmadienio pranešime sakoma, kad trys vaikai praėjusį mėnesį mirė sostinės Džakartos ligoninėse, ir kad jiems pasireiškė kai kurie iš minėtų simptomų. Vaikai taip pat karščiavo, jiems pasireiškė gelta, buvo traukulių, jie buvo praradę sąmonę.
„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tiria šio ūmaus hepatito priežastis atlikdama visą virtinę virusų testų“, – sakoma pranešime.
Ministerija taip pat paragino tėvus iškart vežti vaikus į ligoninę, jei jiems pasireikštų minėti simptomai.
Jungtinėse Valstijose Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) penktadienį paskelbė išvadas apie mįslingo hepatito protrūkį Alabamoje, kur devyniems vaikams taip pat testais buvo nustatytas vienas bendras patogenas – F41 atmainos adenovirusas.
Šis patogenas sukelia vaikų gastroenteritą, bet „nėra žinomas kaip įprastas hepatito sukėlėjas kitais atžvilgiais sveikiems vaikams“, pažymėjo agentūra.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
