Ar esate girdėję legendą, bylojančią, jog Kaunas gimė iš Nemuno ir Neries santakos? Būtent joje ir šiandien rusena aukuras, primenantis apie kiekvieno mūsų pradžių pradžią, apie tai, kas bendra, kas jungia ir stiprina. O šiemet, kai Kaunas puošiasi Europos kultūros sostinės titulu, dviejų upių santakos vieta įgauna dar daugiau galių. Šiuolaikinės vertybės nebūtų tokios tvirtos be istorinio pamato, o mieste kunkuliuojantys įvykiai pavertė Kauną ne dviejų, o šimtų kultūros upių santaka.
Upės, jų pakrantės, vanduo ir visos įmanomos jo savybės bei erdvė interpretacijoms – visa tai neatsiejama nuo Europos kultūros sostinės programos. Gaivinti lyg kraujagysles miestu tekančias Nerį, Nemuną, Nevėžį ir daugybę į šias upes sutekančių upeliukų, artinti miesto kultūrą prie vandens ir pakrančių – šios idėjos buvo užrašytos dar gerokai iki 2022-ųjų, dar tik ruošiantis Kauną ir Kauno rajoną paversti viena didele Europos scena.
O šiandien idėjos jau virto renginių kalendoriumi. Renginių kalendoriumi, kuriame įvykių daugiau nei metuose dienų. Kuriuo tekėdami iš laikinosios sostinės keliaujame į šiuolaikinę. Pasidairykime, ką vandeningo jame galima atrasti.
Gegužę į miestą suplauks visi
„Kaunas 2022“ programa įrėminta trimis didžiaisiais metų savaitgaliais. Sausį visa Europa užgniaužusi kvapą stebėjo „Sukilimą“, lapkritį laukia „Sutartis“, o gegužės 20–22 dienomis Kauną ir Kauno rajoną užlies antroji trilogijos dalis – „Santaka“.
Vienoje įspūdingiausių Lietuvos vietų – Nemuno ir Neries meilės guolyje – kiekvienas bus kviečiamas išspręsti vidines prieštaras ir džiaugtis vienybe.
Gegužės 21 d. kauniečiams ir miesto svečiams ruošiamas pagrindinis savaitgalio šou – niekada iki šiol Lietuvoje nematyta misterija ant vandens, kurios scenografijoje banguos laivai, unikalų reginį užtikrins upes animuojančios projekcijos, o į sapną nugrimzti padės gyvai orkestro atliekama muzika, rašoma „Kaunas 2022“ pranešime žiniasklaidai.
„Santakos“ data neatsitiktinė: gegužės pabaigoje minimas Kauno miesto gimtadienis, o Kauno rajone, Zapyškyje, prie Nemuno – viena įsimintiniausių Kauno rajono švenčių – tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“.
Todėl antrosios trilogijos dalies renginiams skirtas visas savaitgalis. Pavadinimas „Santaka“ simbolizuoja ne tik Nemuno ir Neries susitikimą, bet ir Kauno ir Kauno rajonų gyventojų bendruomeniškumą, ryšius su kitais Europos miestais. Visą savaitgalį žiūrovus, miesto svečius stebins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, vyks veiksmas upėse, muzikinės iškylos jų krantuose.
„Santakos“ metu galėsite sudalyvauti ir bendruomeninėje iniciatyvoje. Ji pasiūlys net du kultūrinius maršrutus Nemunu ir Nerimi – bus plaukiama baidarėmis, kanojomis ar net savadarbiais plaustais.
Renginio organizatoriai kultūrą kvies patirti ne tik ant vandens (viso plaukimo metu laukia muzikiniai koncertai, orientaciniai žaidimai ir kitos pramogos), bet ir pakrantėse jaukiai įsikūrusiose Kultūros salose.
Nenorintys sušlapti kojų ir lipti į vandenį, gegužės 21 d. galės prisijungti prie dviračių žygio ir atrasti unikalias Nemuno pakrantes bei kūrybines saleles lydimi gido. Šios veiklos yra Interreg Europe projekto „STAR Cities“ dalis.
Žadama, kad „Santakoje“ pasirodys ir „Sukilimo“ miesto žaidimo metu daugelio ieškotas Kauno Žvėris – jau įdomu, kokį iššūkį miestiečiams ir jų svečiams mistinė būtybė iškels šįkart.
„Nemuno7“ meta inkarą
Baigiantis „Santakos“ savaitgaliui Zapyškyje, kairiajame Nemuno krante bus prišvartuotas laivas, naujai gimęs kaip tarpdisciplininė kultūros ir meno erdvė „Nemuno7“.
Šis laivas – tai „Nemuno7“ – tuometinėje Čekoslovakijoje 1965 m. statyta žemkasė, naudota upės vagai Nemune gilinti. Dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos ji nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį.
Užuot objektą sunaikinus, pasirinktas tvaresnis sprendimas – suteikti jam naują vaidmenį ir transformuoti į kultūrinę erdvę, kviečiančią apsilankyti meno parodose ir renginiuose vandens tema. Čia planuojamos ir menininkų rezidencijos.
„Nemuno7“ – ne tik savo architektūra bei šios santykiu su gamta unikali meno erdvė, bet ir denis karštoms diskusijoms. Juk kultūros laivo idėja grindžiama trimis temomis – vanduo, tvarumas ir dialogas. Tikimasi, kad šis išskirtinis projektas taps dialogui tarp praeities, dabarties ir ateities.
Vietoj galerijos – į jūrinį konteinerį
Vidurvasarį „Kaunas 2022“ pristatys dar vieną priežastį apsilankyti Zapyškyje. Liepos 1-ąją čia atidaroma iki pat spalio truksianti tarptautinė paroda „Srovės ne pasroviui / Vandens galia“. Šis įvykis – artimos kauniečių draugystės su Vokietijos OSTRALE bienale rezultatas, Europos lygiu įgyvendinto projekto „Flowing Connections“ dalis.
Šiuolaikinis menas šios parodos metu bus įkurdintas ne tradicinėse galerinėse erdvėse, o jūriniuose konteineriuose. Šie nuo žemyno iki žemyno vandenynais keliaujantys objektai Drezdene, Vokietijoje tapo menininkų namais. Konteineriuose kūrybinę energiją išlaisvino ne vienos šalies menininkai, Lietuvai šiame projekte atstovauja kūrėja Gabrielė Gervickaitė.
Daugiau vandeningų stotelių žemėlapyje
„Kaunas 2022“ – ne tik didieji kultūros operatoriai ir atlikėjai, bet ir kiekvienas Kauno ir Kauno rajono kiemas, namas, butas, jo gyventojai. Prie kultūros sostinės programos turtingumo prisideda kiekvienas.
Štai Petrašiūnų bendruomenė įsitikinusi, kad rugpjūtis – tinkamiausias mėnuo pakviesti visus prie Kauno marių. Petrašiūnuose rugpjūčio 14 d. rengiamos Marių šventės tikslas – aktualizuoti didžiausio Lietuvoje dirbtinio vandens telkinio svarbą miesto veide, parodyti, koks įvairus gyvenimas verda aplink šį vandens telkinį.
Dar vienas ypatingas renginys prie marių – jau tradicinis įvykis „Pėdos marių dugne“ Kauno rajone. Kasmet vasaros pabaigoje Samylų ir aplinkinių gyvenviečių žmonių rankomis ir širdimis kuriamas renginys 2022 m. suplanuotas rugpjūčio 27-ąją, kai ir vėl prisikels statant Kauno hidroelektrinę užlietų kaimų dvasia.
Šios iniciatyvos tikslas – saugoti, priminti ir minėti Kauno marių užlietų gyvenviečių tradicijas. Renginys aktualizuoja lietuviškosios Atlantidos kaimų dainas, pasakojimus, tautosaką, juos jungia su šiuolaikine muzika bei inovatyviais techniniais sprendimais. Teatralizuotame pasirodyme visuomet dalyvauja užlietų kaimų bendruomenė, Samylų kultūros centro kolektyvai, profesionalaus meno atstovai bei muzikinės grupės.
Na, ir paskutinė įkvepiančiai vėsinanti rekomendacija – visą vasarą truksiantis socialinis žaidimas „Upynės“. Jis kviečia visus judėti prie vandens ir užmegzti dialogą su upe bei kito kranto gyventojais. Žaidimo organizatoriai – kultūrinė upių tyrimų platforma „TẽKa“, siekianti atkurti diplomatinius miestiečių ryšius su kitu upės krantu ir sugrąžinti Kaunui priderantį upių miesto titulą.
Plati ir išsami visų metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa – www.kaunas2022.eu ir mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“.
