Kauno miesto savivaldybės taryba perdavė savo biudžetinei įstaigai valdyti ant Lampėdžio ežero kranto esantį kempingą. Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, jog baigėsi maksimalus sutarties terminas su jį valdžiusia privačia įmone.
Tačiau sprendimą kritikavo Turizmo rūmai, teigiantys, kad savivaldybė iškreipia konkurenciją ir kompromituoja privačiojo bei viešojo sektoriaus partnerystės (public-private partnership, PPP) principą.
Taryba praėjusią savaitę pritarė, jog baigiantis ilgalaikei dešimties metų nuomos sutarčiai su bendrove „Turto centras“, kempingo pastatai patikėjimo teise būtų perduodami biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“.
Įstaiga valdo kempingo statinius Jonavos gatvėje, kur šiuo metu veikia koronaviruso patikros punktas.
„Kaip žinote dešimties metų terminas sueina ir nuomos pratęsimas yra negalimas, o viena iš savivaldybės biudžetinių įstaigų eksploatuoja vieną kempingą, matyt, galės eksploatuoti ir antrą, turi patirties“, – tarybos posėdyje sakė savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Kauno savivaldybės duomenimis, šiuo sprendimu įstaigai „Parkavimas Kaune“ perduodami Raudondvario plente esantys trys kempingo pastatai, aikštelės su takais ir laiptais, automobilių stovėjimo aikštelė ir du paplūdimio pastatai.
„Šįmet ryškesnių pokyčių nenumatyta, nes dabartinė nuomos sutartis baigsis jau įpusėjus vasaros sezonui. Kai tik ligšioliniai nuomininkai perduos turtą savivaldybei, jį patikėsime miesto valdomai įmonei“, – savivaldybės pranešime teigė laikinasis savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Vis dėlto sprendimas sulaukė tiek opozicijos, tiek Turizmo rūmų kritikos dėl privataus verslo stūmimo iš šios veiklos.
„Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad sąžiningas verslas negali ateiti į Kauną“, – posėdyje teikė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Edita Gudišauskienė.
Ji pastebėjo, kad „Parkavimas Kaune“ jau administruoja S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, kempingą ir prieplauką Kauno mariose.
„Susidaro toks įspūdis, kad mes „Parkavimui Kaune“ suteikiame visas įmanomas paslaugas“, – teigė politikė.
Turizmo rūmai: iškreipiama konkurencija
Pasisakyti į posėdį atvykusi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė akcentavo, jog kempingas pastatytas kaip PPP projektas, todėl savivaldybė, investavusi į kempingą, buvo įpareigota parinkti privatų valdytoją.
„Pasibaigus pirmam nuomos periodui ir objektą perimant savivaldybei, yra iš esmės sukompromituojamos Europos Sąjungos investicinis principas – public-private partnership. Privačios lėšos buvo pritrauktos, o paskui privatus verslas yra pašalinamas iš partnerystės ir partnerystė nutraukiama“, – teigė Ž. Gavelienė.
Turizmo rūmų vadovė pabrėžė, kad kituose kempinguose, kuriuose taikytas PPP modelis, pasibaigus nuomos periodui bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi tęsiamas ir „savivaldybės neiškraipo privataus verslo konkurencinių sąlygų“.
Ji pastebėjo, kad objektą perėmus savivaldybės įstaigai, biudžetas neteks mokesčių, kuriuos privatus verslas mokėjo į jos biudžetą ir nuo kurio atleidžiamos savivaldybės įmonės.
„Apgyvendinimo veikla, vykdanti savivaldybės įmonei, yra iš esmės iškreipiama konkurencinės sąlygos apgyvendinimo veikloje. Kempingo paslaugos nėra socialinė ar viešą interesą teikianti paslauga, todėl rinkoje konkuruojama nelygiomis sąlygomis.
Nelygios sąlygos dėl tos pačios priežasties – kad savivaldybės įmonės nemoka nei valstybės žemės, nei nekilnojamo turto mokesčio“, – teigė Ž. Gavelienė, akcentuodama, kad būtent šie mokesčiai sudaro didelę paslaugos savikainos dalį.
Ji siūlė pratęsti sutartį iki sezono pabaigos, o jam pasibaigus, skelbti naują konkursą. Savivaldybės atstovai akcentavo, jog tęsti nuomos termino nebeleidžia įstatymai.
2011 metais įkurti Turizmo rūmai vienija vienuolika turizmo verslo organizacijų.
