Daugėjant hospitalizuojamų COVID-19 pacientų didžioji dalis kitų sveikatos paslaugų dar gali būti teikiamos, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jis ketvirtadienį su penkių koordinuojančių ligoninių atstovais aptarė tolesnius veiksmus, augant ligoninėse gydomų sergančiųjų skaičiams.
„Šiandien galiu patikinti, kad pagal tai, kokius turi nacionalinė sveikatos apsaugos sistema išteklius, gyventojams sveikatos paslaugos dar gali būti teikiamos visa pagrindine, didžiąja dalimi. Bet tam mums reikia kartu organizuoti darbą“, – žurnalistams po susitikimo sakė ministras.
Pasak jo, su ligoninių vadovais buvo tartasi, kaip būtų galima suvienyti išteklius ir centralizuotai reaguoti į susiklosčiusią situaciją. Apsikeitus pasiūlymus, toliau apie tai planuojama kalbėtis kitą savaitę.
Koordinuos veiklą tarp regionų
„Suvieniję savo organizacines visas pajėgas, tai reiškia, visus regionus kartu, mes esame pajėgūs dar užtikrinti visų pagrindinių paslaugų teikimą, bet tam reikia, kad regionas veiktų ne vienas atskirai, bet būtų naudojami visi organizaciniai žmonių ir visi kiti ištekliai kartu“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad šiuo metu dar yra panaudoti ne visi vidiniai sveikatos sistemos ištekliai.
Pasak ministro, tarp pasiūlymų buvo svarstoma paskutines kelias dienas pacientus perkelti iš pagrindinės įstaigos gydyti į reabilitacijos ligonines. Taip pat svarstoma, kad Lietuvos mastu galėtų veikti mobilios grupės tarp regionų, kurios padėtų tiems regionams, kuriuose situacija sudėtingiausia, aktyviau galėtų vykti personalo bendradarbiavimas.
„Sistemoje šiandien mes turime tokių įstaigų regionų mažesnių, kurios šiuo metu nėra užkrautos ir jos galėtų priimti dalį ligonių, o tada kažkurioms nereikėtų stabdyti paslaugų. Čia yra sveikatos vadybos klausimas, ko mes iki šiol stokojome, šiandien su vadovais sutarėme“, – kalbėjo A. Dulkys.
Ministras taip pat tvirtino, kad vertinant epidemiologinę situaciją, Vyriausybė artimiausiu metu neketina imtis sugriežtinimų, jis priminė, kad šiuo metu tarp institucijų dar tebėra diskutuojama kai kurių idėjų, pavyzdžiui, privalomas skiepijimas kai kurių profesijų atstovams.
Generalinis Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius sakė, jog trūkstant kokių nors paslaugų viename regione, pacientams atsiras galimybė į kitą regioną.
„Iki šiol vyko kooperavimas darbų kiekvieno regiono viduje, tačiau to nepakanka. Šiandien buvo kalbama apie tai, kaip sustiprinti, pagerinti tarpregioninį bendradarbiavimą“, – sakė Santaros klinikų vadovas.
Išeitis – spartesnė vakcinacija
Tiek Santaros klinikų, tiek ir kitų ligoninių vadovai pripažino, kad net ir efektyviau perskirsčius paslaugas tarp regionų, pacientų daugės dėl augančio sergamumo bei kaip išeitį teigė matantys tik spartesnę gyventojų vakcinaciją.
Pasak F. Jankevičiaus, nors Vilniaus regione gydymo įstaigoms netrūksta priemonių, deguonies aparatų, „situacija išlieka rimta“ – užimta maždaug 80-90 proc. vietų COVID-19 gydymui, panaši situacija ir intensyvios terapijos skyriuose. Anot jo, situaciją sunkina dar ir tai, kad Vilniaus regione yra didžiausia aukščiausios rizikos, 65-erių ir vyresnių gyventojų, koncentracija, jie taip pat vangiau skiepijasi, nei kituose regionuose.
„Tad vienas pirmųjų tikslų – kuo daugiau šios amžiaus žmonių grupės paskiepyti, laikytis visiems puikiai žinomų apsaugos priemonių“, – kalbėjo profesorius.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas teigė, kad nors sergamumo rodikliai Klaipėdos regione prasčiausi, jau trečią savaitę pacientų skaičius ligoninėse „išlieka stabilus“. Pacientai, anot jo, paskirstyti tiek regione, tiek ir perduodant juos kitiems regionams.
„Situacija aiški labai: patys sunkiausi ligoniai, trys ketvirtadaliai yra nesiskiepiję. Tad žinutė labai aiški – reikia skiepytis“, – tvirtino jis.
Situaciją mato optimistiškai
Šiaulių ligoninės laikinoji vadovė Česlova Špūrienė tvirtino, kad šiuo metu įstaiga yra „šiek tiek apribojusi“ chirurgines paslaugas, tačiau visas būtinąsias ambulatorines, konsultacines, terapines ir dalį chirurginių paslaugų teikia. Anot jos, COVID-19 vietų užimtumas Šiaulių regione taip pat siekia apie 80 procentų.
Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius teigė, jog klinikos paslaugų iki šiol nėra sumažinusios, tuo metu regiono ligoninės kaip tik padeda kitų regionų įstaigoms, pavyzdžiui, dalį Alytaus pacientų savaitgalį perėmė Prienų ligoninė.
Jis džiaugėsi, jog lyginant su situacija prieš metus, užsikrėtimai COVID-19 tarp personalo, metus, „tėra vienetai“, o pacientų skaičius sudaro „apie 60 proc. pernai metų piko“.
Daugiau šia tema
Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas sako, kad situaciją regione gelbsti tai, jog pasiskiepijusių skaičius čia „artėja 80 procentų“ ir yra didžiausias tarp regionų. Direktorius tvirtino, kad pacientų „mainai“ tarp regionų vyko ir iki šiol – dalį Panevėžio pacientų perėmė Romainių tuberkuliozės ligoninė, Panevėžys antrosios bangos metu buvo perėmęs dalį Šiaulių pacientų, o Panevėžio pacientus, laikinai uždarius Urologijos skyrių, buvo perėmusios Santaros klinikos.
„Penkios didžiosios ligoninės tikrai yra pasiruošusios bendradarbiauti ir perimti vienos kitų srautus –tikrai nepritrūksime nei lovų, deguonies, nei personalo“, – tikino A. Skorupskas.
Susitiks kas savaitę
Ministras BNS patvirtino, kad atskirai su penkių didžiųjų ligoninių vadovais susitinka pirmąjį kartą, o „dėl įtemptos situacijos“ šiuo formatu nuo šiol susitikimai bus rengiami kiekvieną savaitę.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1690 COVID-19 sergantys žmonės, 154 iš jų – reanimacijoje.
A. Dulkys teigė, jog gruodį ir sausį, kai sergamumas buvo panašus, pacientų buvo apie tūkstančiu daugiau nei dabar ir siejo tai su pasiskiepijimu.
„Ačiū tiems, kurie pasiskiepijo, nes būtent jų dėka mes šiuo metu dar tą situaciją galime valdyti organizacinėmis priemonėmis, o ne karantinu, judėjimo uždarymu, mokslo uždarymu, verslų uždarymu“, – kalbėjo ministras.
Dėl Vilniaus regione itin išaugusio COVID-19 pacientų skaičiaus, kelios ligoninės turėjo stabdyti planines terapines paslaugas, sustabdyta kai kurių skyrių veikla.
