Vis dar vyrauja mitas, jog depresija – tinginių liga, kuria serga veiklos neturintys žmonės. Psichologų teigimu, šis klaidingas įsitikinimas iki šiol itin gajus net ir modernioje mūsų visuomenėje. Visgi, šią dar gana dažnai sutinkamą nuomonę paneigia keturių vaikų mamos, pedagogės Linos istorija. Prieš trejus metus, iš pažiūros nereikšmingos gyvenimiškos smulkmenos, aktyvią moterį pastūmėjo į krizę, vedusią savižudybės link. Šiandien Lina dalijasi savo patirtimi ir atskleidžia – svarbiausia neužsidaryti ir ieškoti pagalbos.
Linos istorija
„Esu mokytoja. Auginu keturis vaikus. Kasdienybė kartais būdavo labai sunki. Dažnai nerimaudavau, verkdavau, pykdavau. Vaikščiodavau, nežinodama kaip numalšinti įtampą viduje. Kurį laiką lankiausi pas psichologę, tačiau su ja man kalbėtis sekėsi sunkiai, tad susitikimų nusprendžiau netęsti.
Vieną dieną prieš trejus metus nusipirkau daiktą, kurio man iš tiesų visai nereikėjo. Šiandien tai atrodo menkniekis, tačiau tada pradėjau stipriai graužtis. Apėmė nusivylimas savimi, atrodė, kad gyvenimas tapo nepakeliamas. Norėjosi nebebūti.
Šiandien jau nebeprisimenu, kokiu numeriu verkdama paskambinau į polikliniką – buvau išsisaugojusi įvairių psichologinės pagalbos linijų kontaktų. Atsiliepusi moteris – Ineta (ačiū jai!) – paklausė, ar galiu dabar, tuoj pat, atvykti pas ją. Toks skubus kvietimas man sukėlė didelę nuostabą. Vien kol nuvykau, jau buvau kiek nurimusi. Pakalbėjome, ji užregistravo mane susitikimui su psichiatre jau kitą dieną. O paskui – ir susitikimams su psichologe. Viskas vyko nepaprastai greitai.
Nuo tada jau beveik trejus metus geriu vaistus ir reguliariai lankausi pas savo gydytoją ir psichologą. Mano vaikai žino, kad sergu depresija. Per vieną iš susitikimų darbe išdrįsau apie ligą pripažinti ir kolegoms. Per šį laiką ir vaikai paaugo, o aš išdrįsau priimti mano gyvenimą keičiančius sprendimus.
Dar dažnai įkrentu į liūdesį, ašaras, bet jau nebekyla minčių apie išnykimą iš šio pasaulio. Jau galiu sunkias dienas išbūti, išlaukti. Žinau, kad susitikimai su psichologe kažkada turės baigtis, bet ji man suteikė vidinės stiprybės. Aš jai esu be galo už tai dėkinga.“
Depresija ir užimtumas – nesusiję
Kauno miesto poliklinikos Šilainių psichikos sveikatos centro atvejo vadybininkė Ineta Jarienė atskleidžia, jog žmogui susidūrus su įkyriomis mintimis apie pasitraukimą iš gyvenimo, specialistai reaguoja žaibiškai.
„Linos skambutis ir pirminė mūsų konsultacija įvyko 2018 metų vasarą. Pamenu, kad paskambino moteris, kuri labai aiškiai išsakė turinti minčių apie savižudybę. Apie tai kalbėdama ji taip stipriai verkė, kad netgi ne viską, ką ji sakė, pavyko suprasti. Įvertinusi savižudybės riziką kaip aukštą, pakviečiau ją tuoj pat atvažiuoti į polikliniką kontaktinei konsultacijai.
Ji niekaip negalėjo patikėti, kad kviečiu ją atvykti dabar. Vis tikslinosi: „Dabar? Tikrai dabar? Taip, galiu atvykti“. Jai atvykus aptarėme vyraujančią problematiką bei tolimesnės pagalbos planą, o jau kitą dieną ją priėmė gydytojas psichiatras, buvo paskirtos psichologo konsultacijos“, – pasakoja I. Jarienė.
Specialistė pažymi, jog vykdant atvejo vadybą labai dažnai tenka apeliuoti į gydytojų-psichiatrų geranoriškumą ir prašyti išimties tvarka, be išankstinės registracijos, priimti papildomus pacientus.
Įprastai, dėl itin didelio specialistų darbo krūvio, konsultacijų tenka palūkėti kur kas ilgiau. Atvejo vadyba Linai buvo taikyta ganėtinai trumpai, kadangi ji pati aktyviai įsitraukė į savipagalbą, reguliariai lankėsi pas psichikos sveikatos specialistus.
„Linos atvejis man įsimintinas tuo, kad tarytum paneigia vyraujančius klaidingus įsitikinimus apie psichikos ligas, o ypač – depresiją. Ši liga dažnai yra vertinama kaip tinginių liga. Ne kartą teko girdėti tokius išsireiškimus, kaip: „Aš neturiu laiko sirgti depresija“.
Dirbdama pedagoginį darbą bei augindama keturis vaikus Lina tam laiko taip pat neturėjo. Asmeniškai man, Linos pasidalintoje sėkmės istorijoje gera skaityti apie tai, kaip reikšmingai ji prisideda prie visuomenės požiūrio į psichikos ligas bei sergančiųjų jomis normalizavimo. Galime tik įsivaizduoti, kiek drąsos gali prireikti žmogui pasisakyti savo kolegoms, jog serga depresija ir nėra tobulas, kokiais mes neretai bandome save pateikti“, – sako specialistė.
Sprendimas visada yra – tereikia leisti padėti
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, teikiančio nemokamą psichologinę pagalbą emocinėje krizėje atsidūrusiems asmenims, psichologė Kristina Navickienė pažymi – sprendimas problemoms visada yra, reikia tik išdrįsti kreiptis pagalbos.
„Tikiu, kad Linos istorija gali įkvėpti daug žmonių, susiduriančių su sunkumais, kreiptis pagalbos ir jokiu būdu nedelsti. Tenka pripažinti – mūsų visuomenėje vis dar vyrauja daug įvairių mitų ir stigmų. Viena jų – manymas, jog žmogus turi būti stiprus ir turi pats įveikti kilusius sunkumus.
Iš tiesų, labai svarbu kreiptis psichologinės pagalbos ir nedelsti, kol emocinės problemos taps nebepakeliamos. Sprendimas visada yra. Leisk tau padėti!“, – sako Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė.
Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes Kauno mieste gyventojai gali rasti Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetinėje svetainėje www.kaunovsb.lt.
Taip pat gyventojams aktuali ir nacionalinė savižudybių prevencijos platforma www.tuesi.lt, kurioje galima rasti informaciją apie visoje Lietuvoje teikiamą pagalbą ir kitą naudingą informaciją, susidūrus su krizėje ar savižudybės rizikoje esančiu žmogumi.
