Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį registravo Ekstremaliosios situacijos keitimo nutarimą, kuris nurodo, kokioms veikloms bus reikalingas Galimybių pasas. Dokumente aptartos ne tik Galimybių paso naudojimo išplėtimas, bet ir kiti svarbūs klausimai darbuotojams – privalomas testavimas, testai, kurie nebebus finansuojami valstybės, nei ligos išmokos koronavirusu susirgus nepasiskiepijusiems asmenims.
Visus šiuos pakeitimus dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Dokumento keitimo lydraštyje paminėta, jog „ligos išmokos nemokamos asmenims, susirgusiems užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nepasiskiepijusiems nuo šios ligos, išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių“.
Taip pat teigiama, jog „tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra privaloma, (išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių), kartu sudarant teisines prielaidas darbdaviams spręsti dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, jei šie reikalavimai nevykdomi“.
O darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis.
Savo ruožtu kaimyninėje Latvijoje nuo rugsėjo kai kuriuos nepasiskiepijusius darbuotojus bus galima atleisti.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad pritartų panašiai tvarkai. „Tik galbūt be drastiško atleidimo iš darbo“, – pridūrė ji.
Primename, kad Latvijos ministrų kabinetas pritarė tam, kad nepasiskiepijusiems arba COVID–19 nepersirgusiems kontaktines paslaugas teikiantiems arba kitas darbo funkcijas, kurių metų yra rizika užkrėsti kitus asmenis, vykdantiems darbuotojams galėtų būti taikomos sankcijos.
Siūloma, kad tokius darbuotojus būtų galima nušalinti nuo pareigų, perkelti į kitą poziciją arba netgi atleisti. Be to, nepasiskiepiję asmenys kontaktinėmis paslaugomis galėtų naudotis tik tada, kai jų neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.
Daugiau šia tema
Savo ruožtu Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigė, kad jam yra keista, kad sąmoningai skiepo negavusių žmonių gydymo išlaidas, kurio yra žymiai didesnės, apmoka skiepą gavę asmenys.
„Man atrodo, kad tą reikėtų peržiūrėti ir gerokai viską pastatyti į vietas, kad už savo sprendimus atsakytų patys žmonės“, – tokią mintį pasiūlė R. Šimašius. Kad COVID–19 gydymas mokesčių mokėtojams kainuoja daug patvirtina ir Ligonių kasos.
Vidutinė sergančiojo gydymo kaina ligoninėje – 1700 eurų. Taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją gydymas brangsta nuo 5 iki 33 tūkst. eurų. O jei prireikia ir sudėtingesnio gydymo, prireikia ir 134 tūkst. eurų.
Nors pasiskiepijus nuo koronaviruso tokių didelių išlaidų galima išvengti, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tvirtino, jog siūlymas skiepo negavusiems žmonėms nemokėti už gydymą palaikymo Seime nesulauktų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
