Vyriausybei leidus nuo kovo 22 d. atnaujinti kontaktinį pradinio ugdymo procesą, daugumoje Kauno mokyklų pradinukai nuo pirmadienio sugrįžta į klases. Pradžioje daug įsibaiminimo moksleivių tėvams sukėlusi žinia, kad grįžtantieji į mokyklas privalės reguliariai testuotis – atšaukta. Privalomo testavimo nebus, tačiau tiek pedagogai, tiek moksleiviai raginami testuotis profilaktiškai savo noru.
Testavimas nebus privalomas
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, Kaune mišrus ugdymas bus atnaujintas visose mokyklose, turinčiose pradinių klasių.
„Šiame etape, pagal Vyriausybės nutarimą, testavimas nėra būtinas. Tačiau kviesime mokytojus bei mokinius testuotis profilaktiškai“, – sakė savivaldybės atstovė.
Ji neneigė, jog mokyklų bendruomenėse dėl atnaujinamo kontaktinio ugdymo yra skirtingų nuomonių. „Visos mokyklos šiuo metu atlieka tėvų apklausas, aiškinasi jų nuomonę“, – sakė O. Gucevičienė. Ji pabrėžė, kad bet kokiu atveju mokyklose vyks mišrus ugdymas. Tai reiškia, kad bus sudarytos dvi galimybės – vaikai į mokyklą galės eiti fiziškai, o dėl saugumo sumetimų norintieji likti namuose turės galimybę pamokose dalyvauti nuotoliniu būdu.
Tėvai pasipriešino testavimui
Jau anksčiau masiniu atsisakymu skiepytis „AstraZeneca“ vakcina pagarsėjusi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo švietimo įstaigų darbuotojų bendruomenė, panašu, pateko į dar vienus skleidžiamos propagandos spąstus. Šį kartą nerimą pasėjo pradinukų tėvų bendruomenė, išsigandusi bandymo pasiūlyti reguliarų moksleivių ir mokytojų testavimą dėl sergamumo COVID-19, kuris užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį ligos užkardymą.
Parėjusį trečiadienį portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos moksleivio mamos laiškas, kuriame moteris piktinosi iš mokyklos gauta anketa, kurioje aprašomas kaupinių PGR tyrimo metodas bei klausima, ar tėvai sutiktų su šiuo testavimo būdu.
„Vakar gavome anketas iš savo mokyklos, kurias turėjome užpildyti. Anketos turinys „truputį” šokiravo. Viename iš punktų yra nurodoma, kad mokiniai, jų šeimos/ ūkio nariai bus testuojami kas 4-7 dienas, t.y. du kartus savaitėje. Kitame punkte pažymima, kad informacija apie testuojamus mokinius, jų šeimos/ ūkio narius bus prieinama mokyklos sveikatos specialistui. Mums tėvams kyla klausimas: kokiu pagrindu mokykla tvarkys šeimos asmeninius duomenis?“, – abejonių dėl asmeninių duomenų saugumo kilo rajono gyventojai Jelenai Melnik.
Daugiau šia tema
Kas sukėlė testavimo sabotažą?
Toliau laiške moteris retoriškai klausė, kodėl nėra testuojama dėl kitų užkrečiamų ligų bei teigė, kad rudenį, esant ekstremaliai situacijai, ugdymas sėkmingai vyko be jokių testavimų ir nustačius bent vieną COVID–19 atvejį ugdytiniui ar jo šeimoje, tiesiog pakako savalaikės izoliacijos.
Melagienų ir dezinformacijos testavimo tema netrūko ir socialiniuose tinkluose, buvo abejojama kaupinių metodo patikimumu, teigiama, kad masinis testavimas skirtas sukelti sergamumo COVID–19 rodiklius ir taip dar ilgiau pratęsti karantiną.
Tačiau bene labiausiai skleidžiamų sąmokslo teorijų „įtikinamumu“ pranoko idėja, kad testavimas „pažeidžia fizinio ir kitų kūnų integralumą“. Apie tai, kad testavimas yra „čipavimas“ svarių nuomonių taip pat netrūko, nors dar neseniai tie patys teigėjai sakė, kad „čipai“ suleidžiami per vakcinas.
Melagienų temomis dažnai pasisakantis tinklaraštininkas Ričardas Savukynas primena, kad įtikėti sąmokslo teorijomis labiau linkę socialiai pažeidžiami, nesijaučiantys saugiai žmonės. Jiems būdinga nepasitikėti valstybės institucijomis, statistika, ekspertų nuomone bei remtis emociniais „pajautimais“ bei panašaus į jų socialinio statuso asmenų „nuomonę“, bet ne faktus.
Ministrė pasitiki pedagogų sąmoningumu
Penktadienį ryte Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aptarė bendrą sergamumo ir mokytojų vakcinacijos situaciją šalies savivaldybėse su šalies merais. Nuotoliniame Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdyje ministrė pripažino, kad skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą, priimti dėl skirtingų sergamumo šalies savivaldybėse rodiklių.
„Šios dvi savaitės prieš Velykas bus laikas išsibandyti, kaip seksis mokykloms ir savivaldybėms suvaldyti padėtį. Dėkoju merams už jų pastangas ir prašau prisiimti lyderystę. Visi svertai jūsų rankose – kokią liniją brėšite, kaip komunikuosite, nuo to priklausys ir mokytojų vakcinacijos greitis. Yra savivaldybių, kuriose paskiepyti jau visi to norėję pradinių klasių mokytojai, yra savivaldybių, kuriose paskiepyta vos ketvirtadalis mokytojų“, – per susitikimą sakė J. Šiugždinienė.
Susitikime su merais dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė pabrėžė, kad mokytojai nebijotų dirbti kontaktiniu būdu jau po pirmojo skiepo, kadangi imunitetas formuojasi ir po jo. Bet būtina dėvėti kaukes, laikytis operacijų vadovo numatytų sveikatos saugumo reikalavimų.
Sieks visus mokytojus įtraukti į prioritetą
Susitikime pranešta, kad kitą savaitę numatoma Vyriausybei teikti siūlymą visus mokytojus įtraukti į prioritetinę skiepijimo eilę. Tai ypač aktualu abiturientų mokytojams, kad jie galėtų greičiau sugrįžti į mokyklas vesti pamokas saugiai. Lietuvoje yra apie 22 tūkst. abiturientų, su jais dirba apie 13 tūkst. mokytojų dalykininkų.
Kaip jau skelbta anksčiau, nuo pirmadienio visose savivaldybėse leidžiamos kontaktinės konsultacijos abiturientų grupėms. Tai bus daroma itin saugiai, nes vienu metu klasėje galės būti ne daugiau kaip 5 mokiniai. Ministrė sakė neabejojanti, kad mokyklos pasinaudos šia galimybe ir teiks prioritetą tiems abiturientams, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, nuo kovo pradžios COVID-19 sergamumo situacija švietimo įstaigose stabilizavosi. Vakar dienos duomenimis, susirgę ar yra saviizoliacijoje buvo 0,3 proc. mokinių ir 0,5 proc. mokytojų. Net 24 savivaldybėse nėra nė vieno susirgusio ar izoliuoto mokinio ar mokytojo. Dabar jau 4 proc. švietimo įstaigų, kuriose buvo sergančių, nebeliko nė vieno susirgusio ar izoliuoto asmens.
