Driftas gimė Japonijoje, tačiau savo nišą rado ir Lietuvoje. Pasak Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) drifto komiteto pirmininko, šiuo metu tai antra-trečia pagal populiariamumą, tačiau itin sparčiai auganti autosporto šaka Lietuvoje. Apie drifto populiarumą ir daugelį kitų dalykų kalbamės su Antanu Kyguoliu.
Sveiki, Antanai, esate Lietuvos automobilių sporto drifto komiteto pirmininkas, todėl greičiausiai dažnai tenka šią sporto šaką pristatyti ir nieko apie ją nežinantiems. Kaip pirmiausiai apibūdintumėte driftą?
Driftas Lietuvos kalbininkų yra pavadintas šonaslydžiu. Manau, kad šis pavadinimas labai gerai atspindi šios sporto šakos esmę: sportiniai automobiliai, varomi tik galiniais ratais, turi slysti šonu. Jei tik mašina važiuoja tiesiai, ji negauna taškų ir pralaimi. Turbūt daugelis yra bandęs žiema ant sniego su automobiliu piešti vadinamąsias saules. Drifte yra daug panašumų. Žinoma, čia viskas daroma daug aukštesniame lygyje su teisėjais ir saugumo reikalavimais.
Kokia drifto situacija Lietuvoje? Ar auga šio sporto populiarumas?
Drifto populiarumas sparčiai auga. Žinoma, Lietuvoje autosportas numeris vienas visada buvo ralis, antras – žiedas, tada sekė slalomas ir kitos sporto šakos. Driftas atsirado prieš 8 metus, tačiau dabar net drįsčiau sakyti, kad tai antra –trečia pagal populiarumą automobilių sporto šaka Lietuvoje.
O kokia situacija yra su dalyviais? Ar jų gretos auga taip pat sparčiai kaip ir gerbėjų?
Dalyvių skaičius labai priklauso nuo varžybų. Lietuvos čempionate sulaukiame apie 30 sportininkų, deja, auga ne taip greit kaip gerbėjų gretos. Pavyzdžiui, Latvijoje yra žymiai aukštesnis lygis. Latviai turi net tris lygas. Taigi ir dalyvių skaičius susidaro nemažas – apie 70–80 automobilių. Viena pagrindinių to priežasčių yra daug palankesnė automobilių sporto rėmimui įstatyminė bazė, joje sudarytos geresnės sąlygos kompanijoms remti sportą. Pas mus šios sąlygos yra sudėtingesnės ir ne tokios patrauklios. Tačiau Latvijoje autosportas visada buvo aukštesniame lygyje.
Kaip atrodo drifto sezonas? Ar daug turi progų šio sporto gerbėjai pasigrožėti sportininkų meistriškumu?
Turime keturis „Autoplius” Lietuvos drifto čempionato etapus, iš kurių du jau įvyko Vilniuje ir Klaipėdoje. Trečias etapas bus Kaune Urmo bazės prekybos miestelyje rugsėjo 14 dieną, kur žiūrovams skirta vieta bus po stogu ant rampų. Tai bus ne tik saugu, bet ir saugos nuo saulės ir lietaus. Taip pat atsivers puikus matomumas.
Čempionatą užbaigs paskutinis etapas Kačerginės Nemuno žiede.
Kovą Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą vyko „ASFA motor show“, prie kurio organizavimo teko prisidėti ir man pačiam. Manau, kad šis renginys žiūrovams parodė, kas driftas yra iš tikrųjų.
Taip pat lietuvaičiai turėjo galimybę stebėti „EEDC“ (Eastern European Drift Championship) tarptautinį etapą bei „Drift all stars“ ketvirtą etapą, kuris neoficialiai vadinamas pačiu prestižiškiausiu turnyru Europoje. Renginys vyko Kauno mieste ir tai buvo tikrai didelė šventė miestui. Dėl šio renginio buvo uždarytos kelios pagrindinės miesto gatvės, o miestiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę išvysti geriausius sportininkus bei pamatyti patį aukščiausią lygį. Kaunas vėl įtvirtina savo, kaip Lietuvos drifto sostinės, vardą, nes, kaip matome, rimčiausi renginiai vyksta Kaune arba aplink jį.
Kokie yra ateities planai?
Mes norime orientuotis į renginių kokybę, todėl nesistengsime pateikti kuo daugiau renginių. Mums svarbu, kad žmogus matytų tik gerus, kokybiškus su puikiu šou renginius. Norėtume turėti 4-5 Lietuvos čempionato etapus bei kelis tarptautinius, kaip „EEDC“ ir „Drift all stars“. Galbūt juos bandysime prijungti prie nacionalinių etapų, kad pakeltume mūsų čempionato lygį.
Kokius dažniausiai išvysime automobilius atėję pažiūrėti Lietuvos čempionato?
Lietuvoje dažniausiai drifteriai važiuoja su Nissan arba BMW markės automobiliais. Galbūt šiek tiek yra daugiau BMW, nes jie yra pigesni, labiau prieinami įsigyti ir jų pasirinkimas Lietuvoje didesnis, nei Nissan markės automobilių.
Kartais su kolegomis net juokaujame, kad reikėtų BMW arba Nissan taurę įsteigti.
Nors yra ir retesnių automobilių. Pavyzdžiui, Lietuvoje važiuoja salotinis Lexus. Estijoj yra pirmos klasės BMW 1976 metų, kuris turi 700 arklio galių. Žinoma, jis visas perdarytas, tačiau atrodo labai įspūdingai. Kartais išskirtinius, tačiau priekiniais ratais varomus automobilius entuziastai perdaro į galiniais ratais varomus ir dalyvauja drifte. Visgi, driftas yra sportas su daug šou elementų, todėl ne mažiau svarbu yra ir automobilio tiuningas, nudažymas, aksesuarai, kurie patraukia kitų dėmesį.
Dar vienas labai svarbus aspektas – automobilio galingumas. Pavyzdžiui, ralyje automobiliai turi 300 arklio galių, pas mus tokie skaičiai verčia tik nusišypsoti. Europos lyderiai turi automobilius nuo 600-700 arklio galių. Drifte visi nori kuo daugiau arklio galių turinčio automobilio, nes tada gali važiuoti žymiai greičiau ir 4 ar 5 bėgiu, geriau atlikti sudėtingesnius uždavinius, dėtis platesnes padangas, turėti daugiau sukibimo su danga ir įgyti pranašumą.
Teko matyti kalnus padangų, stovinčius po drifto varžybų. Kelis komplektus jų sportininkai atsiveža į varžybas?
Aukščiausio lygio varžybose dažniausiai užtenka vieno komplekto priekiniams ratams. Su galiniais ratais situacija jau kita. Jei nori būti konkurencingas ir lygiuotis su lyderiais, turi važiuoti tik su naujomis padangomis. Jų gali prireikti ir 10-30 komplektų, priklausomai nuo trasos dangos ir kitų detalių. Taigi, jei viena padanga kainuoja 200-300 litų, susidaro nemaža suma. Tada sportininkai išlaidų už benziną net neskaičiuoja.
Jeigu norime nuo „nulio“ paruošti paprastesnį automobilį varžyboms, tai kainuos apie 20 tūkst. litų. Lyderiams savo automobilius varžyboms paruošti kainuoja nuo 50 tūkst. litų.
Kaip dėl saugumo drifto varžybose? Visi vis dar prisimena tą nelaimingą Kėdainių driftą 2009 metais.
Pasibaigęs teismas pripažino, kad tai renginys, kuris nebuvo suderintas LASF. Tai skaudi pamoka organizatoriams. Visgi dabar situacija keičiasi ir patys organizatoriai norėdami išvengti tokių nelaimingų situacijų prisijungė prie federacijos ir kartu stengiamės gerinti tiek varžybų kokybę, tiek ir užtikrinti aukščiausius saugumo standartus.
Dabar kiekvienas varžybas su komitetu vertiname individualiai. Kiekvienas organizatorius ruošia saugumo planą, kuriame numatyta ir nurodyta trasa, žiūrovų zonos, dalyvių vietos. Nustatoma, kiek metrų nuo trasos turi būti žiūrovas. Didesniam saugumui užtikrinti reikalaujame statyti pamatinius blokus, kurie surišami ne plonesniu nei 6 mm trosu tarpusavyje. Tada jie tampa blokų grandine, kuri geriau atremia smūgį. Žiūrovas fiziškai neturi galimybės pakliūti į trasą.
Vairuotojams taip pat pasikeitė reikalavimai. Šiemet pradėjome reikalauti saugos lankų automobiliuose. Domimės, kas vyksta užsienyje, kokios taikomos priemonės ir metodai. Saugumas yra mūsų prioritetas.
Kalbant apie renginių kokybę, panašu, kad Jums prisijungs prie LASF, driftas gerokai padidino standartus. Kaip vertinate darbą Lietuvos automobilių sporto federacijoje?
2012 tapome federacijos dalimi. Pirmaisiais metais vyko taisyklių kūrimas, reglamento tvarkymas, techninių ir saugumo reikalavimų kūrimas. Šiuos dalykus turėjome sutvarkyti pirmiausia, kad visiems viskas būtų aišku. Tai dabar labai palengvina pasiruošimą varžybų dalyviams: jie žino, kokie reikalavimai, kur, ką ir kaip reikia susitvarkyti. Norėjome išeiti iš vadinamo gatvės lygio. Manau, kad dabar driftas tampa daug įdomesnis žiūrovams, dalyviams ir rėmėjams.
Daug keliaujate, esate matęs daugybę varžybų, galbūt galėtumėte išskirti, kur Jums patiko labiausiai? Į ką mes galėtume orientuotis?
Man labai patiko Lenkijoje. Kalbant apie driftą, tai viena iš stipriausių šalių Europoje, turinti labai daug mašinų, stiprių komandų, investicijų ir gerbėjų. Lenkijoje galima rasti labai daug įdomių trasų: nuo labai greitų žiedinių iki vingiuotų ir į kalnus kylančių trasų.
Tačiau varžybų lygis pastebimai auga ir Lietuvoje. Manau, kad ši sporto šaka Lietuvoje turi labai daug potencialo.
Daugiau informacijos apie Kaune savaitgalį vyksiantį drifto čempionato etapą ieškokite čia.
