Prieš dešimt metų dėl stipriai patvinusio Neries vandens ir per gyvenamųjų namų sklypus su didele jėga „čiuožusių“ milžiniškų lyčių nukentėję Kleboniškio gyventojai jau pradėjo ruoštis prognozuojamam potvyniui. Ar dėl iškritusių didelių kritulių Lietuvoje ir Baltarusijoje ledonešio metu pakilusį Neries lygį atlaikys ne tik senieji gyventojai, bet ir ant upės kranto formuojamas naujas prabangių namų kvartalas, pamatysime jau netrukus – potvynio pradžia prognozuojama jau kitą savaitę.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sako ant Neries kranto gyvenantys žmonės, kurių turtas dėl prieš dešimtmetį čia kilusio potvynio nukentėjo labiausiai, situacija nuo 2010-ųjų šiek tiek pasikeitė, bet pavojus būti apsemtiems vis tiek kelia nerimo.
„Žinot, liūdniausia, kad per tuos 10 metų taip ir nebuvo padaryta išsami analizė bei padaryti kompleksiniai sprendimai, kad krantai būtų taip sutvarkyti, kad stichija negalėtų pakenkti gyventojų gerbūviui“, – sako Kleboniškyje gyvenantis Algis.
Jis pats asmeniškai potvynio labai nesibaimina, nes gyvena kiek aukštėliau, nei jo kaimynai Raimundas ir Petras, kurie per praeitą potvynį patyrė tikrą apsėmimą.
Pakalbintas Petras sako, kad gyvenimo ant upės kranto jau tokia kaina – rizika ir asmeninė investicija ją suvaldyti. Kai prieš dešimtmetį vanduo apie 60 centimetrų apsėmė visą jo vieno aukšto su mansarda namą, juokinga nebuvo. Tačiau turtas buvo draustas, tad dalį nuostolių kompensavo draudimo išmoka.
„Bet aišku, buvo sudėtinga situacija, nes tuo metu žmona laukėsi, visas namas apsemtas, teko ilgai laukti, kol būstas išdžiuvo, kad galėtume susitvarkyti, tada teko daryti ir remontą“, – pasakoja vyras.
Petras nemano, kad gyventojų apsauga turėtų pasirūpinti valstybė. „Juk patys čia apsigyvenome savo noru, niekas nevertė.. Norime gyventi šalia upės, turime su ja draugauti“, – sako jis.
Kadangi valstybės rūpesčiu Petras nelabai tikėjo, iškart po praeito potvynio su kaimynais bendru sutarimu ir prisidėjimu nusprendė susipilti nuo ledonešio saugantį pylimą. Kaip tarė, tai padarė. Tad tikisi, jog jų sukonstruota apsauga turėtų atlaikyti šių metų stichiją.
„Matavom ledo storį, apie 30 centimetrų, prieš dešimtmetį lytys buvo dvigubai storesnės, tad ir jų sukelta jėga greičiausiai buvo kito masto. Dabar atrodo, kad viskas pamažu tirpsta, tai gal nebus tokio stipraus vandens kilimo, kaip tada “, – svarsto vyras. Tačiau pripažįsta, kad su upe gali visko būti.
Kad ruoštis potvyniui reikia, pritaria ir praeitą kartą du automobilius savo garaže radęs paskendusius Raimundas. Jo istoriją, kaip jis dar spėjo užvesti vieną iš automobilių, bet išvažiuoti iš garažo nebegalėjo dėl į sklypą „atėjusių“ lyčių neseniai portale aprašėme, tą kartą domėjomės, ar besiformuojančios ledo grūstys nestrigs ir nesukels vandens lygio upėje prie rekonstruojamo Kleboniškio tilto. Nuo to laiko prie tilto nuolat dirba ledo lytis laužanti upės technika.
Undinės gatvėje gyvenantis kaunietis Raimundas neslepia, kad savo garažą jau pradėjo tvarkyti taip, kad apsėmimo atveju patirtų kuo mažiau nuostolių. „Bet visko tikrai neišneši, tačiau ir situacija kiek pasikeitusi, tai tikiuosi, kad šį kartą mus apsaugos priešais pradėti formuoti sklypai bei paaukštintas upės šlaitas“, – sako kaunietis.
Pradėjus domėtis Kleboniškio teritorija, kuri anksčiau buvo užliejama, o šiuo metu joje pradėti formuoti prabangaus kvartalo „Kauno rivjera“ sklypai, paaiškėja, kad hidrometeorologų skelbiami potvynio žemėlapiai nebeatitinka realybės. Po pokalbio su Rimantu Trumpiškiu, dirbančiu „Trimo statyboje“, paaiškėja, kad neseniai kranto vaizdas šioje vietoje gerokai pasikeitė, nes įmonė projekto vystytojų buvo nusamdyta atlikti sklypų aukštinimo darbus.
„Sukėlėme ir sutvirtinome šlaitą pagal techniniame projekte nurodytus parametrus. Šiuo metu sklypo altitudė (aut. – aukštis nuo sutartinio vieneto), siekia 3,2 metro“, – sako R. Trumpiškis.
Projekto vystytojų skelbiamu telefonu atsiliepęs vyras tai patvirtina, o paklaustas, kiek žmonių jau įsigijo sklypus šioje vietoje, patikina, kad pardavimų procesas dar neprasidėjo. „Šiuo metu yra dokumentų tvarkymo stadija, su pardavimais laukiame pavasario. Žmogus turi pamatyti gyvai vietą, žiemos metas tam netinkamas“, – sako jis. Vyras neneigia, kad potvynis gali tapti išbandymu šiai teritorijai, bet neabejoja, kad jų krantas Neries lytis ir kylantį vandenį atlaikys.
Tačiau kalbinti gyventojai turi ir kitų pastebėjimų, pavyzdžiui, kad lytys užstringa ties prieš Kleboniškį esančia sala, dėl ko susidaro kliūtis, stipriai sukyla vanduo tiek Kleboniškyje, tiek priešais esančiose Radikių sodų bendrijose. Tiesa, Radikiai, jau Kauno rajono teritorija. Ir ten rajono savivaldybė pagaliau prašneko rimčiau apie pylimo statybą, kurios taip pat nesugebėjo pradėti beveik dešimtmetį.
Ledų sangrūdos Neryje
„Galima būtų nukasti tą salą, bet saugoma upės ekosistema. Antra vertus, tie ledai gali ir kitur užstrigti, upės nepareguliuosi“, – sako prieš tai kalbintas Algis. „Žinot, dabar vienur užpylė užliejamas pievas, kitur pastatė ar pastatys pylimus, bet jei vandenį užtveri vienoje vietoje, jis pakyla kitoje, nežinau, ar kas rimtai padarė upės krantų keitimo ir poveikio visai teritorijai bent kokį tyrimą“, – abejoja jis.
Kad miesto ir rajono savivaldybės šia tema turėtų susėsti ir susitarti dėl veiksmų, neabejoja nei vienas kalbintas gyventojas. Tačiau atsakydami į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus savivaldybės atstovai teatsiuntė lakonišką atsakymą, kad dėl Kleboniškio naujų sklypų teritorijos susisiekus su vystytojais, paaiškėjo, kad „viskas padaryta pagal reglamentą, supilti pylimai ir t.t.“ Papildomai paklausus, ką savivaldybė daro dėl potvynio prevencijos bei kokie buvo atlikti iki šiol darbai bei planuojami ateičiai, atsakymo nebesulaukta.
Panašu, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.
