Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Nesi iš Kauno jei ne“ užvirė diskusija, kas save gali vadinti tikru kauniečiu. Internautai pasidalijo ne viena teorija, kokiais atvejais Kauno gyventojai save gali priskirti kauniečiui – tai Kaune gimusios kartos, gimę ir augę ar tiesiog čia gyvenantys piliečiai.
Kaunietis – čia gimęs ir augęs
Didžioji dalis komentavusių mano, kad kaunietis yra tas, kuris gimė ir augo Kauno gatvėse. „Tas, kuris gimęs ir augęs Kaune“, – trumpai pakomentavo Greta.
„Kaunietis – gimęs ir užaugęs Kaune, ir nesvarbu, kur tu dabar gyveni, kad ir užsieny, tu vis tiek esi kaunietis“, – šią kategoriją papildė Vaida.
„50 metų gyvenu Kaune. Čia ir gimiau. Ir nemanau, kad žmogus, pragyvenęs čia 5 ar 10 metų, gali vadinti save kauniečiu“, – nuomonę išsakė Klemensas.
„Manau gimimo reikalavimas nei būtinas, nei pakankamas. Pažįstu, kurie gimė ir užaugo, ir net studijavo, bet dabar visa savo esybe yra vilniečiai ar kokie užsieniečiai. Antra, jei žmogus laiko save kauniečiu, net jei, tarkim, dar tik prieš kelis metus atvyko čia dirbti ar studijuoti – kodėl turėtume jam uždrausti būti kauniečiu? Būtent jo subjektyvus vertinimas, kauniečio tapatybės pojūtis, manau, yra svarbiausias komponentas“, – pasisakė Vytautas.
Jei senelis ne iš Kauno, kaunietis nebūsi
Nors daugelis pasisakiusiųjų palaikė idėją, kad užtenka gimti ir užaugti Kaune, tačiau buvo ir tų, kuriems šis kriterijus atrodė nepakankamas. Kiti svarstė tikrą kaunietį privalant šiame mieste turėti daug gilesnes šaknis.
„Sako senoliai, kad tik trečia karta, gimusi toje teritorijoje, gali save vadinti tuo tikruoju, tai išeitų, kad jei mūsų tėvai gimė ne Kaune, tai tik mūsų anūkai, gimę Kaune, vadinsis tikraisiais kauniečiais“, – senolių išmintį žarstė Rita.
„Trečia karta, gimusi Kaune, yra 100 procentų kauniečiai“, – trečios kartos teoriją parėmė Arvydas.
„Mano mama gimė ir gyveno Kaune, aš gimiau ir gyvenu Kaune – baigus KPI gavau paskyrimą į Vilnių, po 3 metų grįžau į Kauną. Vaikai gimė ir gyvena Kaune, anūkas gimė ir gyvena Kaune. Aš ir mano šeima – kauniečiai“, – šeimos istorija dalijosi Rita.
„Aš esu trečios kartos kaunietė. Gimiau ir augau Žaliakalnyje. Mūsų kaimas buvo Kranto 20-ojoje gatvėje, Šančiuose, nes ten gyveno močiutė, mamytės mama. Iš tėčio pusės seneliai gyveno Laisvės alėjoje, po to Žaliakalnyje. Man tai keistai skamba, kai per proto mūšius prisistato vilniečiais, kauniečiais, o gyvena tame mieste 5-15 metų“, – pridūrė Violeta.
„Tarp kitko. Visi čia tas savo kartas pažymi, bet niekas neprisimena, kad Aleksotas, Vilijampolė, Panemunė, Šančiai ir kiti rajonai nebuvo Kaunu mažiausiai prieš 100 metų. O tikrajam Kaune vyravo daugiausia rusų, žydų tautybės žmonės. Oi, kaip retai sutiksi čia lietuvį. Tad, kas yra tikrasis kaunietis pagal Jus? Ir kaip rašiau – aš esu tas, kas esu“, – pastebėjo Abel.
Užtenka mylėti miestą – ir tu jau kaunietis
Dalis internautų, visgi, pareiškė, kad nesvarbu, iš kur žmogus kilęs – svarbiausia miestą mylėti ir pažinti, kad galėtum vadintis tikru kauniečiu. „Kas myli Kauną, tas ir kaunietis“, – trumpai pridūrė Rasa.
„O man kauniečio apibrėžimą labai taikliai ir šmaikščiai nupasakojo gerbiamas Algirdas Patackas. Labiausiai, turbūt šis punktas: Titulas „kaunietis“ nėra paveldimas, nėra surištas su gimimo vieta, kilme ir t. t. Galima būti iš Salantų ir tapti kauniečiu, ir galima gimti Kaune ir juo netapti“, – mintimis dalijosi Žilvinas.
„Kaunietis – tai dvasinė būsena!“ – džiugiai komentavo Birutė.
„Apibendrinkim: kauniečiai yra tie, kurie myli Kauną!“ – jausmų paradigmą įvedė Rita.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas šią dilemą sprendžia paprasčiau – nurodoma, kad kaunietis yra „Kauno miesto ar apylinkės gyventojas“. Beje, terminas „kauniškis“ žodyne teikiamas kaip lygiavertis labiau paplitusiam kauniečiui.
