Nuo pirmosios COVID-19 pandemijos bangos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos tapo įstaiga, organizuojančia koronaviruso liga sergančių pacientų gydymą Kauno regione. Ketvirtadienio duomenimis, Kauno regione buvo užimta 350 iš 440 lovų, skirtų COVID-19 pacientams ir 33 iš 50 reanimacijos lovų.
Kiekvieną dieną, anot šios ligoninės atstovės Eglės Karalienės, COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupė peržiūri viso regiono gydymo įstaigų lovų užimtumo rodiklius, pacientų srautus ir personalo pajėgumus. Siekiama užtikrinti ne tik COVID-19 pacientų gydymą, bet ir planinių paslaugų teikimą. Tačiau situacijai išliekant sudėtingai, specialistai pastebi COVID-19 lovų užimtumo augimą.
Šiuo metu Kauno regione yra septynios gydymo įstaigos su skyriais, skirtais gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus, kuriems būtinas stacionarinis gydymas. Tai – LSMU Kauno ligoninė, Kauno klinikos, Marijampolės, Kėdainių, Jurbarko, Jonavos ir Prienų ligoninės.
„Pastarosiomis dienomis regione daugėja COVID-19 pacientų. Taip pat tų, kurie gydomi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, ir daliai jų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Kauno regiono medikai dirba labai sunkiai, kad būtų užtikrinama pagalba COVID-19 pacientams bei kartu išsaugotas planinių paslaugų teikimas pacientams, kurie į ligoninę atvyksta dėl kitų sveikatos problemų“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius ir priduria, jog nepaisant didelių medikų pastangų, dėl pandemijos tenka mažinti planinių paslaugų apimtis.
Šiuo metu Kauno regione yra 440 stacionaro lovų, skirtų COVID-19 pacientams, iš kurių 50 – reanimacijos (intensyviosios terapijos). Daugėjant regione hospitalizuotų COVID-19 pacientų, ligoninėse proporcingai įsteigiama daugiau jiems skirtų lovų.
„Šiandien Kauno klinikose gydomi 23 pacientai, kuriems patvirtinta COVID-19 liga. Kauno klinikų Centrinės reanimacijos skyriuje gydomi sunkiausios būklės COVID-19 pacientai iš viso regiono. Šiame skyriuje šiuo metu gydoma 13 pacientų.
Iš jų 9 atliekama DPV, o 2 pacientams atliekama ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (efektyvi trumpalaikė kraujotakos palaikymo sistema, EKMO). Taip pat du COVID-19 liga sergantys vaikai gydomi Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje“, – teigia Kauno klinikų atstovė E. Karalienė.
Iš viso Kauno mieste COVID-19 infekcija nustatyta 6241 gyventojui, pasveikusiųjų jau priskaičiuota 1114. Deja, 53-ijų kovidinių ligonių gyvybės užgeso ir dar 20 užsikrėtusių šia agresyvia liga kauniečių mirė dėl kitų ligų.
Tokius duomenis penktadienį skelbdama Kauno miesto savivaldybė, praneša, kad sergamumo augimas, skaičiuojant per paskutines septynetą dienų, keliais procentais sumažėjo, – iki 22,54 proc. Praėjusią parą naujų COVID-19 atvejų registruota 213, ir šiuo metu sergančiųjų mieste yra 5054.
Penktadienio duomenimis, 100 tūkstančių Kauno miesto gyventojų tenka 869,1 naujų ligos atvejų (pastarųjų 14 dienų laikotarpiu), šalyje šis rodiklis – 868,7 atv. – 100 tūkst. gyventojų.
Kauniečiams patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius (lapkričio 25 d. atnaujintais duomenimis) – apylygis, vertinant sergamumą trijų amžiaus grupių (nuo 31 iki 60 m. amžiaus) gyventojų, ir tai sudaro daugiau kaip pusę visų registruotų atvejų.
Kiek didesnis nei kitose grupėse sergamumas nustatytas tarp 17–30-mečių, mažesnis – vyresnių nei 60 metų ir pats mažiausias – jauniausių, iki 16 metų, kauniečių grupėse. Mieste sergančių COVID-19 moterų statistiškai gerokai daugiau nei kauniečių vyrų.
Lietuvos savivaldybių sąraše, kuriame ypač dideliu sergamumu pirmauja Šilalės rajonas, Kauno miestas yra 22-as (per praėjusią parą smuktelėjo žemyn per dvi sąrašo pozicijas). Kauno rajono savivaldybė tebelikusi 25-oje vietoje, kurioje atsidūrė pagal ketvirtadienio duomenų apie COVID-19 paplitimą šalyje suvestinę.
