Per artimiausius trejus metus Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šiuo ruožu bus patogu plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms.
Kaip nurodoma Susisiekimo ministerijos pranešime, projektui įgyvendinti laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu skirta 23,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.
„Atnaujinta laivyba Nemunu – didžiausia Lietuvos upe – suteiks privalumų ekonominiu, aplinkosaugos ir turizmo atžvilgiu. Atlikus numatytus darbus, tarp Kauno ir Kuršių marių galės saugiai ir patogiai plaukioti keleiviniai laivai ir krovinių baržos. Atsiras galimybė didelius kiekius krovinių perkelti iš kelių ir geležinkelių į upių transportą, taigi gabenti krovinius bus galima gerokai pigiau ir draugiškiau aplinkai“, – pranešime cituojamas J. Narkevičius.
Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo Nemuno laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.
Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo ir kitus priežiūros darbus.
VVKD duomenimis, tokio masto Nemuno tvarkymo darbai nebuvo vykdyti jau beveik 100 metų. Dėl susidarančių seklumų laivybos sąlygos itin pablogėja sausrų metu. Tuo tarpu verslo susidomėjimas galimybe plukdyti krovinius Nemunu jaučiamas jau dabar – atlikus apklausą paaiškėjo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa sudarys apie 300 tūkst. t per metus.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Šiuo metu Susisiekimo ministerijos iniciatyva rengiama Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa (studija), siekiant sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio.
