Bene gausiausiai lankytojai į Kauno kapines plūdo sekmadienį, per Visų Šventųjų šventę, o tikrąją Mirusiųjų dieną, lapkričio 2-ąją žmonių, atėjusių pagerbti mirusiuosius, buvo gerokai mažiau. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip žmonės lankė populiarias Kauno Eigulių ir Petrašiūnų kapines visas tris šio ilgojo savaitgalio dienas.
[galerija kiek=”24″]
Pavojaus užsikrėsti neįžvelgia
Šiemet dėl koronaviruso grėsmės Vėlinių šventės turėjo būti kitokios, tačiau nepaisydami šalies Vyriausybės perspėjimų žmonės gausiai plūdo į kapines aplankyti artimųjų kapų. Prie vieno kito kapo būriavosi ir po keletą šeimos narių, tačiau, pastebėtina, dauguma gyventojų kapinėse laikėsi reikalavimo dėvėti kaukes.
Į perspėjimus susilaikyti nuo kapinių lankymo kauniečiai reagavo įvairiai. Vieni tvirtino, kad keistas toks perspėjimas, kai prieš savaitę dar nebuvo jokių draudimų stebėti krepšinio varžybas sausakimšoje arenoje. „Ten buvo žmogus prie žmogaus, uždaroje erdvėje, o čia – lauke žmonės vaikšto, per didesnius atstumus. Tikrai nematau jokio pavojaus užsikrėsti“, – tikino Eigulių kapinėse pirmadienį sutikta 45 m. Aušra.
Jai pritarė ir netoliese kaimynystėje tėvų kapą tvarkanti 72 m. Aldona. „Man vaikai irgi sakė, kad neičiau į kapines, bet pagalvojau, kas žino, gal čia jau paskutiniai mano metai, tai ir atėjau“, – sakė Aldona.
Kadangi moteris nenorėjo girdėti šeimos priekaištų, į kapines ji atvyko visuomeniniu transportu. „Šiandien tikrai mažiau žmonių buvo troleibuse, nei paprastai pirmadieniais, bet normalu – juk išeiginė diena“, – sakė kaunietė.
Ji kapinėse lankėsi ir prieš savaitę, nes norėjo sutvarkyti artimųjų kapelius dar prieš mirusiųjų pagerbimo šventes. Po apsilankymo kapinėse moteris ketino dar užsukti ir į parduotuvę, o paklausta, ar dėl garbingo amžiaus neturėtų vengti lankytis viešose vietose, atsakė: „Kiek jau man čia beliko gyventi, nenoriu, vaikeli, vėl namuose užsidaryti aklinai, kaip buvo pavasarį.“
Gėlių pardavėjai nesiskundė
Prie Kauno Eigulių ir Petrašiūnų kapinių pakalbinti gėlių pardavėjai taip pat patvirtino, kad daugiausiai žmonių kapines lankė sekmadienį. „Aišku, buvo nemažai pirkėjų ir šeštadienį, bet jau sekmadienį tai tikrai plūdo miniomis, kaip ir kiekvienais metais“, – sakė prie Petrašiūnų kapinių gėlėmis kasmet prekiaujanti pora.
Prekybininkai nesiskundė nei kainomis, nei parduotais gėlių kiekiais. „Paprastai paskutinei dienai retai pasiliekame vazoninių gėlių, nes dabar jau tik pavieniai lankytojai vaikštinėja, kurie perka skintas gėles, dauguma artimųjų kapus tvarkė 30 ir 31 dienomis, tada daugumą gėlių ir nupirko“, – sekmadienio popietę sakė prekeivė Dalia.
Pasak jos, šiemet prekyba prie kapinių vyko įprastai, nepastebėta, kad buvo mažiau prekybininkų, ar kad kainas koregavo paklausos sumažėjimas. „Gal vos vos ir mažiau pirkėjų buvo, sakyčiau laike labiau išsitęsė, daug kas tvarkė kapus jau praeitą savaitgalį, vyko judėjimas visą savaitę, o ir papildoma laisva diena ištempė žmonių srautus laike“, – sakė ji.
Kritusiomis kainomis nesiskundė ir prie Eigulių kapinių prekiaujanti ponia Violeta. „Kaip bebūtų keista, šiemet kapinių gėlių kainos buvo šiek tiek mažesnės Vilniuje, gal ten labiau žmonės reagavo į perspėjimus nelankyti kapinių dėl tikimybės užsikrėsti koronavirusu?“ – svarstė moteris.
Pasak jos, skintų chrizantemų kainos svyravo nuo 1 iki 1,5 Eur, vazoninių gėlių – 8-10 Eur „Gal skirtumas tik tas, kad šiemet mažiau pirko dirbtinių gėlių, nes dar šiltas oras, tai gyvos gėlės turėtų ilgiau išsilaikyti“, – sakė ji.
Moteris pastebėjo, kad gėlių pardavėjų šiemet buvo šiek tiek mažiau. „Gal dalį prekeivių atbaidė rizika, kai nebuvo aišku, ar žmonės įprastai lankys kapines. Pardavimo vieta prie pat vartų kainuoja 180 eurų, nuošaliau – 50 eurų. Nors leidimas prekybai galioja visą mėnesį, tikroji prekyba vis tiek tevyksta kelias dienas“, – sakė gėlių prekeivė.
Švenčių papročiai – skirtingi
Daugelis žmonių ne itin gilinasi į Mirusiųjų dienos tradicijas, o dažnai su ilguoju savaitgaliu sutampančios nedarbo dienos kapinių lankymą ištęsia per kelias dienas, kai žmonės į kapines vyksta tada, kai jiems patogiau, o ne tiksliai tą dieną, kaip numato tradicija. Visgi, reiktų žinoti, kad Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos kilmė yra skirtinga.
Lapkričio 1 d. minime Visų Šventųjų dieną, kurį yra bažnytinė šventė, priklausanti krikščioniškai liturgijai. Ši šventė atsirado dar ankstyvuosiuose viduramžiuose. Tai bažnyčios tėvų įkūrėjų ir šventųjų atminimo diena. Šią dieną pagerbiami žmonės, po mirties paskelbti šventaisiais, tikimasi, kad jei jiems bus meldžiamasi, jie padės.
Tuo tarpu mirusiesiems pagerbti skirta lapkričio 2-oji, Mirusiųjų atminimo diena arba Vėlinės, o dar senesnis pavadinimas – Ilgės. Ilgą laiką ši diena buvo tik minėtina šventė, o kaip nedarbo diena įtvirtinta prieš metus bei įsigaliojo tik nuo šių metų.
Šiuo metu 17 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių švenčių diena yra paskelbusios Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją arba 3-iąją) ir tik viena valstybė – Vengrija – paskelbusi dvi švenčių dienas – lapkričio 1-ąją ir 2-ąją – Visų Šventųjų dienomis. Kitos ES valstybės narės nėra paskelbusios švenčių dienomis nei lapkričio 1-osios, nei lapkričio 2-osios.
Be to, šiuo metu ES valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje, paskelbus lapkričio 2-ąją nedarbo diena, iš viso yra 16 tokių dienų. Lietuva ir dabar yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių ES valstybių narių, tik Bulgarija ir Vengrija turi daugiau (po 17) švenčių dienų. Kaip savo interento puslapyje skelbia šalies Vyriausybė, skaičiuojama, kad dėl vienos nedarbo dienos valstybės biudžetas netenka apie 50 mln. eurų.
Šių metų liepos pabaigoje vykusio Trišalės tarybos posėdžio metu nuspręsta, kad sausio 13-oji taip pat galėtų būti skelbiama šventine diena ir ji galėtų būti pasirinkta vietoje lapkričio 2-osios, Vėlinių. Kadangi dirbti jau daug metų nereikia ir lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, o artimųjų kapai lankomi visomis lapkričio mėnesio pradžios dienomis, siūloma geriau šventine diena paskelbti sausio 13-ąją.
