Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės.
„Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Tai tikrai, manau, kad geras rezultatas, dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kurlink rutuliosis pandemija“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.
„Jeigu atsitiktų viruso protrūkis, žinoma, kad tą finansiškai išspręstume ir būtume pajėgūs tą išspręsti. Tačiau kalbant apie tokį veidrodinį karantiną, tokį, kaip buvo pavasarį, nemanau, kad šiuo metu tokio dalyko būtų imtasi, kadangi ir apie virusą žinome daugiau, ir apie valdymo priemones žinome daugiau. Tai labai tikiuosi, kad tokio karantino tikrai nebus“, – sakė V. Šapoka.
Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė kovo 16 dieną Lietuvoje įvedė karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje. Siekiant sušvelninti šių priemonių poveikį, verslui ir gyventojams buvo skiriama įvairi finansinė pagalba.
Valdys skolos augimą
Formuojant 2021 metų valstybės biudžetą reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, sako V. Šapoka. Anot jo, tai leis suvaldyti skolos augimą.
„Kalbant apie ateinančių metų biudžetą, tikrai neišvysime tryliktos pensijos, papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų prisiėmimas iš skolintų lėšų, tokia gerovė labai greitai baigsis ir atsisuks kitu galu. Manau, kad bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turime vengti“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.
Ministro teigimu, numatoma, kad 2022 metais biudžeto deficitas neviršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Turime mažinti biudžeto deficitą ir kitais metais jis bus reikšmingai mažesnis. Pagrindinis tikslas – per kuo įmanoma trumpiausią laiką nesukeliant papildomo šoko, grįžti prie tvaraus biudžeto deficito dydžio“, – sakė V. Šapoka.
Ministras taip pat pabrėžė, kad kartu su biudžetu nebus siūloma jokių mokestinių pakeitimų, tačiau bus atsižvelgta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei ekonomikos transformavimą.
„Tai susiję su jau anksčiau prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu, tiek dėl pensijų indeksavimo, dėl kitų socialinių išlaidų, visi įsipareigojimai bus vykdomi, taip pat bus investuojama į ateities ekonomikos DNR, kad transformuotume savo ekonomiką, bet kitų išlaidų didėjimas bus šaldomas“, – kalbėjo ministras.
Vyriausybė 2021 metų biudžeto projektą svarstys trečiadienį, o iki spalio 17-osios jis turi būti pateiktas Seimui. Biudžetą priims jau kitos kadencijos Seimas.
