Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Finansų ir Aplinkos ministerijas siūlydama įstatymo pataisas dėl nekilnojamo turto mokesčio. Tokiu žingsniu siekiama paraginti apleistų ir nenaudojamų pastatų šeimininkus deramai pasirūpinti savo turtu.
Kaip skelbiama savivaldybės pranešime, tai padėtų miestui atsikratyti pavojų keliančių ir miesto veidą darkančių statinių „vaiduoklių“. Tuo pačiu tikimasi suvienodinti NT mokesčio dydžius erdvėms, kurios dėl savo statuso tokios prievolės išvengia, tačiau realiai naudojamos komerciniams tikslams.
[galerija kiek=”4″]
Trukdo įstatymo spragos
Nors Kaune visu tempu vyksta fasadų restauravimo, kelių remonto ir kitos miesto tvarkymo programos, tačiau vis dar susiduriama su apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamo turto problema. Siekis efektyviai tvarkyti miestą atsimuša į teisinius neapibrėžtumus. Todėl Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ir Aplinkos ministerijas dėl NT mokesčio įstatymo keitimo.
„Visi norime gyventi tvarkingame mieste, todėl kiekvienas turime už tai prisiimti bent dalį atsakomybės. Vien tik savivaldybės pastangų čia nepakanka – reikalingas ir pačių pastatų savininkų supratimas, noras prisidėti. Yra daug gerų pavyzdžių, kaip seni, neprižiūrėti pastatai atgimsta naujai ir prisideda prie gražesnio Kauno veido. Deja, bet dar likę nemažai ir tokių, kurie vengia tvarkytis ir savo apsileidimu bjauroja visą aplinką. Turime juos paskatinti, motyvuoti“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Įstatymas suteikia teisę savivaldybėms sudaryti apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Į juos įtrauktiems objektams taikomas didesnis nei įstatyme numatytas NT mokestis. Tačiau jis taikomas toli gražu ne visiems pastatams. Pastebima, kad mieste gausu neprižiūrimų statinių, kurių savininkai piktnaudžiauja lengvatomis.
Pagal dabartinį įstatymą nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jeigu dar nėra užbaigta pastato statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, atnaujinimas arba pastatas yra faktiškai nenaudojamas. Kadangi tokių darbų terminai nėra aiškiai apibrėžti įstatymu, neretai jie ilgam įstringa, o kritinės būklės pastatų savininkai ir toliau nesiima jokių veiksmų.
Kai kurie šeimininkai, pradėję statinio paskirties keitimo procesą, toliau jo nebetęsia. Taip apleisti komerciniai pastatai tampa gyvenamaisiais ir išvengia nekilnojamojo turto mokesčio. Kitur griuvėsiai virsta tiesiog sąvartynais vidury miesto.
Mažina galimybes piktnaudžiauti
„Kaune vis dar yra nemažai apleistų ir griūvančių statinių, kurių būklė nesikeičia jau daugybę metų. Fiksuojame akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus, manipuliuojant ydingomis teisinėmis formuluotėmis. Pastatų savininkai jomis prisidengia, taip išvengdami atsakomybių ir pateisindami savo neveiklumą. Kai kurių pastatų statyba ar renovacija vilkinama ar tiesiog imituojama ištisus dešimtmečius, o galiojantys įstatymai ir toliau užtikrina, kad tokie objektai nedingtų iš miesto žemėlapio“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Įstatymo pataisomis siekiama, kad mieste sumažėtų kritinės būklės pastatų, kurie ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia realų pavojų juose ar šalimais jų gyvenantiems, dirbantiems miestiečiams. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau dėl teisinio statuso yra atleidžiamas nuo mokesčių.
Įstatymo išimtys yra taikomos bankrutavusių įmonių, taip pat visam tradicinių religinių bendruomenių nekilnojamajam turtui. Savivaldybė siūlo, kad tais atvejais, kai šių bendruomenių turtas naudojamas komerciniais tikslais ar yra apleistas, jis būtų apmokestinamas lygiai taip pat, kaip bet kuriam kitam asmeniui priklausantys objektai.
Atlikus Kauno mieste esančių NT objektų patikras, pasitaikė atvejų, kai religinėms bendrijoms priklausančiuose pastatuose veikė komercinės įmonės. Pavyzdžiui, rastos automobilių remonto dirbtuvės ar kirpykla.
Panašios tendencijos pastebimos ir su švietimo institucijomis. Antai senamiestyje kadaise veikusio naktinio klubo patalpos formaliai turi švietimo paskirties statusą, o pačiame Kauno centre prie daugiabučio stūksantis vieno aukšto apleistas komercinis statinys įregistruotas kaip gyvenamasis būstas.
Gudrauti naudojantis įstatymo spragomis nevengia ir pastatų „vaiduoklių“ šeimininkai, išsiimdami statybos leidimus, tačiau realiai nevykdydami jokių darbų. Pasitaiko kone kuriozinių atvejų, kai lentgaliais ar plokštėmis užkalus statinių langus bei duris, tvirtinama, esą tai yra tinkama jų priežiūra.
Daugiau atsakomybės savininkams
„Įstatyminė bazė turėtų būti tobulinama taip, kad užtikrintų efektyvų nekilnojamojo turto tvarkymą, o miestai galėtų užtikrinti saugią, tvarkingą aplinką žmonėms bei lygias teises visiems NT valdytojams. Matome problemas ir esame pasirengę jas spręsti, tačiau neturime tam teisinių galimybių. Jeigu ministerijos atsižvelgtų į mūsų pasiūlymus, daugiau atsakomybės tektų objektų savininkams ir šioje srityje savaime atsirastų daugiau skaidrumo“, – pridūrė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Sugriežtinus dabartinį NT įstatymą, jis leistų savivaldybėms apmokestinti NT mokesčiu pastatų savininkus, kurie neužtikrina saugumo reikalavimų ar piktybiškai vilkina darbus, nepriklausomai nuo statinio vertės. Taip pat tokia prievolė būtų taikoma nustačius, kad pastatas naudojamas ne pagal savo tiesioginę paskirtį.
Tokiu būdu būtų taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (iki 3 proc.). Tai paskatintų savininkus verčiau investuoti į savo turto sutvarkymą bei eksploatavimą, užuot laikius jį apleistą ir kasmet mokėjus padidintu tarifu už pastatų nepriežiūrą.
