Vienoje Lietuvos ligoninėje besigydantis ir laukęs operacijos dėl lėtinio kasos uždegimo ir jo sukeltų komplikacijų, Lukas sužinojo, kad serga COVID-19 infekcija. „Nejaučiu jokių būdingų simptomų, todėl žinia apie infekciją buvo netikėta. Laukiau operacijos dėl pirminio susirgimo, tačiau visą pasaulį palietęs virusas neaplenkė ir manęs“, – teigia vyras.
Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai, pajautęs ūmius skausmus pilvo srityje, penkiasdešimtmetis Lukas greitai suprato, kad grįžo kasos uždegimas.
„Pirmą kartą prieš daug metų laikantis dietos ligą pavyko suvaldyti. Tačiau šį kartą uždegimas buvo kartu su jį lydinčiomis komplikacijomis. Po atliktų tyrimų gydytojai paskyrė operaciją Kauno klinikose balandžio pradžioje. Tačiau iš vakaro sužinojau, kad sergu COVID-19 – taip atsidūriau Kauno klinikinėje ligoninėje“.
Lukas pasakoja, kad per visą infekcijos gydymo laikotarpį jam nė karto nepakilo temperatūra, jis nekosėjo, nejautė apsunkinto kvėpavimo.
„Viso labo keletą dieną skaudėjo kojas ir jaučiausi silpniau – galvojau, kad tai kasos uždegimo sukelti simptomai. Tačiau po savaitės būklė pasikeitė – dėl uždegimo negalėjau nieko valgyti, nusilpau, todėl buvo sunku kalbėti, drebėjo rankos. Iš viso per maždaug tris mėnesius netekau apie 20 kilogramų – tiek laiko negalėjau ir normaliai valgyti“.
Po dviejų savaičių, praleistų ligoninėje dėl COVID-19, Lukas sulaukė žinios, kad nuo infekcijos pasveiko ir gali ruoštis operacijai.
Pirmą kartą Kauno klinikose buvo atlikta operacija dėl lėtinio kasos uždegimo COVID-19 persirgusiam pacientui. Kaip pasakoja operaciją atlikęs Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas dr. Tomas Vanagas, Lukui buvo nustatytas lėtinis kasos uždegimas, komplikuotas pasikartojančiais ūminio kasos uždegimo epizodais, kasos pseudocista su blužnies arterijos pažeidimu.
„Pagal dabar galiojančią tvarką, du neigiami testo dėl COVID-19 atsakymai reiškia, kad pacientas yra pasveikęs, tačiau prieš atliekant planuotą operaciją turėjome apsvarstyti apie papildomą saugumą tiek pacientui, tiek ir visam personalui.
Kadangi ligos sukėlėjas nėra ištirtas iki galo, nėra aišku, ar po neigiamų ligos testų rezultatų nelieka grėsmės medicinos personalui užsikrėsti COVID-19 operacijos metu, per kurią anesteziologų komanda turi sąlytį su paciento kvėpavimo takuose susidarančiu ir išskiriamu aerozoliu, o chirurgų komanda – su paciento krauju.
Visi džiaugiamės, kad operacija sėkmingai pavyko, Luko būklė gerėja kiekvieną dieną ir tikimės, kad ilgi mėnesiai, praleisti skirtingose ligoninėse, greitai liks praeityje“, – pasakoja gydytojas chirurgas dr. T. Vanagas.
Skyriaus vadovas neabejoja, kad su laiku pacientai, jau persirgę COVID-19 infekcija ar dar sergantys, bus neišvengiama šių dienų realybė, todėl sveikatos priežiūros specialistai privalo prisitaikyti prie naujų iššūkių ir užtikrinti nenutrūkstamą pagalbą kiekvienam besikreipiančiajam.
Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas pritaria, kad COVID-19 negali tapti priežastimi stigmatizuoti infekcija susirgusių pacientų.
„Kai į pasaulį ateina naujas ir nepažįstamas susirgimas, baimės jausmas aplanko kiekvieną iš mūsų. Tačiau mes, medikai, negalime jai pasiduoti, turime vadovautis rekomendacijomis ir kritiniu mąstymu. Su COVID-19 tikėtina, kad gyvensime dar kurį laiką, tačiau pacientai serga ir kitomis, neretai ir už šią infekciją pavojingesnėmis ligomis. Džiugu, kad profesionali pagalba žmonėms nenutrūksta, o medicinos paslaugos, ilginant gyvenimo trukmę, tik gerėja.“
