Penktadienį pasibaigus Vilniaus Gedimino prospekte esančio centrinio pašto pardavimo aukcionui, jį laimėjęs pirkėjas už istorinį pastatą pasiūlė 11,22 mln. eurų.
5,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato pradinė kaina buvo didesnė nei 10 mln. eurų.
BNS žiniomis, aukcione buvo užsiregistravę 4 dalyviai, iš jų vienas – iš užsienio.
Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad aukciono laimėtojas bus paskelbtas tik po to, kai jis bus patikrintas ir bus pasirašoma sutartis – tikimasi, kad tai įvyks ne anksčiau kaip po mėnesio.
„Didesnis nei dviejų dalyvių skaičius rodo, kad procesas buvo skaidrus, o pastatas yra patrauklus investuotojams, jie turi idėjų, ką su juo daryti, kaip jį įveiklinti“, – BNS sakė V. Budrienė.
Jos teigimu, tai, kad pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, reiškia, kad turės būti išsaugoti kai kurie jo elementai, sukurti architekto Algimanto Nasvyčio.
Lietuvos pašto valdyba trečiadienį atšaukė Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pardavimą, kol bus gautos tarpinstitucinės darbo grupės išvados. Jų aukcionai turėjo įvykti kitą savaitę.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalį atšaukė Lietuvos pašto valdybą, o kaip vieną iš motyvų įvardijo jos sprendimą parduoti pastatus. Jo teigimu, norima, kad pastatai būtų išsaugoti visuomenės poreikiams.
Lietuvos pašto vadovai ir ankstesnė valdyba teigė, kad lėšos iš pastatų pardavimo būtinos pašto modernizavimui.
Vilniaus centrinis paštas pastatytas senojo 19 amžiaus pabaigos istorizmo stiliaus pašto pastato vietoje ir užima visą istorinį kvartalą. 1886 metais jį pastatė dvarininkas Andrius Sniadeckis, o projektavo architektas Julianas Januševskis. 1895 metais čia veikė pirmoji Lietuvoje slapta lietuviška organizacija – Dvylikos Vilniaus apaštalų kuopa, vėliau namas buvo nuomojamas Rusijos valstybinio žemės ūkio banko skyriui.
1969 metais pastatas rekonstruotas ir pritaikytas pašto veiklai, o projekto autorius buvo architektas A. Nasvytis.
Šalia Vilniaus centrinio pašto esantį pagrindinį 8 tūkst. kv. metrų ploto pastatą Vilniaus savivaldybė 2004 metais pardavė už 13,2 mln. eurų (45,521 mln. litų), jį įsigijusi bendrovė „Ajolas“ jame įrengė prekybos centrą „Gedimino 9“.
Kauno ir Klaipėdos pašto pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Dėl planų parduoti šiuos pastatus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO, Lietuvos restauratorių sąjunga.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.
2012 metų pabaigoje prekybos centrą už 21 mln. eurų įsigijo „East Capital“ fondas, į jo rekonstrukciją investavęs beveik 6 mln. eurų. 2017 metais prekybos centrą už neskelbiamą kainą įsigijo investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas.
