Ketvirtadienio vakarą verslo centre „Kauno Dokas“ kauniečiams pristatytas darnaus judumo planas – gairės, kuriomis miestas vadovautųsi gerindamas susisiekimą ateinantį dešimtmetį. Apmokestinant įvažiavimą į Kauno centrą, mažinant automobilių skaičių tam tikrose daugiabučių kiemų zonose, plėtojant dviračių ir viešojo transporto infrastruktūrą iš esmės ketinama mažinti oro užterštumą bei vidutinį kelionės laiką.
Kaip pristatyme pasakojo vienas Kauno miesto darnaus judumo plano rengėjų, urbanistas Tadas Jonauskis, planą, kurį užsakė Kauno savivaldybė, paruošė bendrovės „Civitta“, „Rom“, Gedimino technikos universitetas ir „Pupa“, atstovaujama paties T. Jonauskio.
Anot urbanisto, tai yra strateginis kompleksinis planas, kurį galiausiai tvirtins Kauno miesto taryba. Apimdamas viešojo transporto, pėsčiųjų, dviratininkų, logistikos, alternatyvių energijos išteklių skatinimo, intelektinių transporto sistemų diegimo ir daugelių kitų sričių, planas brėžia gaires Kauno miestui iki 2030 m. Kalbant apie eismo perspektyvą, prioritetas skiriamas viešajam transportui, dviratininkams ir pėstiesiems.
Pristatymo dalyviai, tiesa, nusistebėjo, kad oficialiai dėl plano gautos tik keturios pastabos – pasirodo, elektroniniu paštu jų kauniečiai pateikė daugiau, tačiau pasiūlymai kažkur „pasimetė“. Itin aktyviai besireiškusi Romainių bendruomenė, kurios balsas iki pristatymo nebuvo išgirstas, jautėsi nuskriausta, žmonės buvo įsitikinę, kad planui trūksta vientisumo, nepasirūpinta vaikų keliavimu į ugdymo įstaigas.
[susije_video kurie=”1″]
Automobilių skaičius ir tarša tik augs
Pagal plane sumodeliuotą situaciją, 2030-aisiais daugelis Kauno gyventojų reziduos mikrorajonuose (51 proc.), tačiau mieste gyventojų skaičius mažės, priemiesčiuose – taip pat. Daugėja kelionių automobiliais, nes žmonės keliasi toliau nuo centro, kur nėra viešojo transporto.
„Kaunas nėra monocentrinis miestas, darbo vietos pasiskirsčiusios labai plačiai. Naujos darbo vietos kuriasi toliau nuo miesto centro, ne ten, kur siekiama įvesti darnias judumo priemones. Dėl to kelionės ilgėja, motorinių transporto priemonių skaičius auga“, – kalbėjo T. Jonauskis, pridūręs, kad dviračių eismas ateityje šiek tiek gerės, viešuoju transportu – prastės. Taip pat Kaune išskirtinai mažai judama pėsčiomis – tokias keliones esą renkasi tik 10 proc. gyventojų.
Numatoma, kad iki dviejų kartų didės oro tarša, nesiimant priemonių neišvengiamai augs eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius, taip pat nukentės viešasis transportas, o automobilių toliau didės.
Kauno centras – be tranzitinio transporto
Viena pagrindinių ir kontroversiškiausių suplanuotų taršos kontrolės priemonių – kurti kuo tylesnę ir švaresnę aplinką apmokestinant įvažiavimą į Kauno Senamiestį. Kaip skelbta anksčiau, preliminarus plano rengėjų siūlomas mokestis – 2 eurai.
„Siekiama išvengti tranzitinio eismo pro centrinę miesto dalį ir didinti netaršių transporto priemonių skaičių. Tai galėtų plėstis į visą Naujamiestį. Čia svarbus momentas – Kėdainių tilto atsiradimas, kuris nuimtų tranzitinį transportą nuo Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvių“, – sakė T. Jonauskis.
Siekiamybė čia – nė vieno keliuose žuvusio žmogaus, kuo labiau integruota eismo valdymo sistema, mažinama oro ir garso tarša. Taip pat reikėtų sukurti valdymo platformą, į kurią galėtum sujungti šviesoforų, automobilių stovėjimo, pralaidumo stebėjimą. Svarbu įspėti apie laisvas stovėjimo vietas, mat didelę laiko gaišatį ir taršą sukelia vietos ieškojimas, sukimas ratais.
Kertinis žingsnis – ir išmanios eismo valdymo platformos sukūrimas, individualių automobilių ir taršos stebėjimas, valdymas įvairiomis sistemomis, nors T. Jonauskis pripažino, kad visiškai automobilių atsisakyti nepavyks.
Savivaldybei, viešosioms įstaigomis įsigyjant naujas transporto priemonės, siūloma rinktis atsinaujinančių energijos šaltinių automobilius, elektrifikuoti parką. Numatoma, kad galėtų atsirasti ir apie 30 naujų sektorinių greičio matuoklių.
Sprendimai dviratininkams ir prieštaringas kiemų atlaisvinimas
Dviratininkams siekiama sukurti paprastą, saugią ir patogią kelionę. T. Jonauskio pristatytais duomenimis, jei dviračių takai driektųsi visomis gatvėmis, pagrindiniai traukos centrai Kaune būtų pasiekiami per 20 minučių.
Viršutinės ir apatinės terasos skirtumas, Kaune dviratininkui sudarantis nemažą sunkumą – 40 m, tad 10 dažniausiai minamų įkalnių būtų pritaikyta dviračiams – čia galėtų atsirasti specialūs keltuvai. Plane numatoma nutiesti net 143 km naujų dviračių takų. Prioritetas – postūmis nuo rekreacijai į susisiekimui skirtus takus, infrastruktūros tęstinumas.
Pasiūlytos ir diskusijų sulaukusios dviejų automobilių šeimoje prevencinės priemonės. Kai šeima turi du automobilius ir vienas naudojamas rečiau, jis esą paliekamas kieme ir užima vietą. Automobilių kiekį preliminariai siūloma mažinti tose vietose, per kurias mikrorajonuose eina visiems eismo dalyviams svarbios jungtys. Šiuo metu, pasak „Pupa“ urbanisto, susitvarkantys kiemai tampa uždari, šios jungtys sutraukomos. Tuo pačiu ketinama gerinti pėsčiųjų infrastruktūros mikrorajonuose gerinimą.
Numato viešojo transporto perversmą
Pagrindinės priemonės patogiam judėjimui autobusais ir troleibusais – viešojo transporto juostų, kurių dabar yra tik 3,5 km, sukūrimas, komfortiškas laukimas stotelėje ir patogios pačios transporto priemonės. Specialių A juostų tose gatvėse, kur keleivių srautas piko metu didžiausias, planuojama nutiesti 40 km, taip pat pertvarkyti sankryžas, kur juostų įrengti neįmanoma, kad viešasis transportas nebūtų „išmuštas“ iš žaliųjų bangų.
Miesto ir rajono jungtyse, anot darnaus judumo plano rengėjų, reikėtų įrengti penkis didelius persėdimo punktus bei apskritai siekti, kad vidutinis viešojo transporto priemonių amžius neviršytų 5 metų.
[susije_video kurie=”2″]
„Parko atnaujinimu miestas jau rūpinasi. Stotelėse – pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, dydis, atitinkantis keleivių skaičių, interaktyvios informacinės švieslentės 100-ui stotelių, kuriose rytinio piko metu skaičiuojama virš 60 keleivių“, – dėstė T. Jonauskis, pridūręs, kad rekomenduojama suvienyti Kauno rajono ir miesto viešojo transporto bilietų sistemas, nors savivaldybėms to įgyvendinti jau labai seniai nepavyksta.
Atsiėjo 240 tūkst. eurų
Planas, T. Jonauskio teigimu, susideda iš dviejų etapų. Iki 2020 m. numatytoms privalomoms priemonėms įgyvendinti reikėtų skirti apie 5,5 mln. eurų, iki 2030 m. palaipsniui būtų įgyvendinamos kitos priemonės. „Skaičiuojant socialinę-ekonominę naudą, taršos mažėjimą, laiko ir kuro taupymą, planas tikrai atsiperka“, – tikino urbanistas, pridėjęs, kad strateginio plano tikslas vientisos ir nuoseklios investicijos į eismo infrastruktūros plėtrą.
Anot T. Jonauskio, planas kompromisinis, nėra kažkokia neįgyvendinama svajonė. Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, darnaus judumo plano parengimas Kauno miesto savivaldybei kainavo beveik 240 tūkst. eurų. Visą planą galite peržiūrėti čia.
„Kiek privaloma plano laikytis? Ar jis bus įgyvendintas?“ – klausė aktyvūs kauniečiai. Patvirtinus planą, „Pupa“ atstovo tikinimu, savivaldybės administracija juo vadovaujasi rengdama konkrečius pokyčius, tačiau tai nėra aksioma – savivaldybė esą gali nutarti planą ir pakeisti.
