Šią savaitę Kaune atidaryta unikali maisto vieta, kurios meniu tinkamas įvairių alergijų ir specifinių mitybos poreikių turintiems žmonėms. Ypač aktualus – specialus meniu turintiems alergiją karvės pienui ir jo produktams (laktozei), kiaušiniams bei tiems, kurių organizmas netoleruoja glitimo.
Naujos kartos restoranas-startuolis „Take Five“ įsikūrė senamiestyje, netoli Kauno pilies, jo konceptas labiau primena ne ištaigingą restoraną, o jaunimo mėgiamą kavos shop’ą ar maisto išsinešimui showroom’ą, kuriame ir aplinka, ir kainos, nepaisant specialaus meniu bei kokybiškų ingredientų, yra prieinamos kiekvienam vartotojui.
Itin didelis ir tikriausiai didžiausias dėmesys čia skiriamas pagamintų patiekalų sudėčiai, kuri patogiai išvardyta skaitmeninėse kompanijos platformose. Startuolio planuose nesustoti ties Kaunu ar Vilniumi, o su šia koncepcija kurti tinklą Europoje, nes moksliniai tyrimai patvirtina, kad žmonių, turinčių įvairių maisto netolerancijų, tik daugės.
Svarbiausia – savijauta po valgio
Sužinoti, ką suvalgėte šioje užkandinėje yra gana paprasta, nes kiekvienas patiekalas turi savo QR kodą, kurį nuskenavę telefono ekrane matysite detalią išklotinę apie tai, kiek ir kokių naudingų medžiagų gavote, taip pat ir iš kokių ingredientų buvo pagamintas patiekalas – net iki smulkiausių detalių, kurios, pavyzdžiui, glitimo netoleruojantiems žmonėms gali būti lemiama blogos savijautos po valgio priežastimi.
„Mūsų tikslas yra kurti svečių patirtį ne per servisą ar patiekalų pateikimą restorane, bet per jausmą ir savijautą pavalgius mūsų gaminto maisto. Kai patiekalas yra subalansuotas, po pietų ar vakarienės neapima vangumas, organizmas nešaukia „kavos!“, nebūna sunkumo jausmo, nes tokius patiekalus jis greičiau suvirškina“, – atidarymo renginio metu žurnalistams teigė restorano direktorius ir visuomenės sveikatos specialistas Paulius Paulauskas.
Taip pat atidžiai stebima ir patiekalų maistinė vertė. Visi jie sukurti bendradarbiaujant su mitybos specialistais, o patiekalų sudėtis nuolatos tobulinama, ieškoma dar geresnių sprendimų. P. Paulauskas žada ir kviečia, kad „Take Five“ lankytojai taip pat taptų aktyviais degustatoriais, kritikuotų, išsakytų savo nuomonę, padėtų tobulinti esamą meniu, o taip pat siūlytų savo receptus, idėjas.
Alergijos maistui – skaudi rykštė
„Alergiškiems ar netoleruojantiems tam tikrų produktų iš tiesų yra sunku valgyti ne namie. Mes su šia problema susidūrėme gimus sūnui, kuris, kaip parodė tyrimai, yra labai alergiškas. Tad pavalgyti mieste mums yra misija neįmanoma. Reta vieta siūlo patiekalus be kiaušinių, pieno produktų ar glitimo. O dar retesnė siūlo keletą ar daugiau tokių patiekalų savo meniu“, – patirtimi renginyje žiniasklaidai dalijosi asociacijos „Alergijos klubas“ vadovė Vaiva Lukošienė.
Pasak jos, statistikos duomenys patvirtino, kad jau kitąmet Lietuvoje bus apie 10 tūkst. pirmokų, kurie negali valgyti vienų ar kitų produktų, nes yra jiems alergiški. „Įsivaizduokite, kokį patiriu stresą, kai turiu išleisti sūnų į mokyklą, kurioje jo mitybai tinkamo maisto tiesiog nėra“, – sakė moteris, pati turinti netoleranciją glitimui, kuri jos vos neprivedė iki rimtų kardiologinių sutrikimų.
Kitaip valgantys sportininkai
„Kažkada pradėjęs sportuoti valgiau pagal visiems įprastą mitybos modelį ir maniau, kad sportas be gyvūninės kilmės produktų neįmanomas. Valgiau vištieną, jautieną, kiaušinius, varškę, žuvį, tačiau organizmas pamažu ėmė siųsti signalus, kad tokia mityba jam nėra tinkamiausia“, – renginyje atviravo sporto treneris Mantas Kliukas, kartu su broliu dvyniu Tomu įkūręs sporto klubą.
Vyras neslėpė, kad pereiti prie kitokios, jam tinkamesnės mitybos nebuvo labai paprasta, taip pat ir dėl aplinkinių žmonių, ypač vyrų, požiūrio. „Koks tu vyras, jei mėsos nevalgai“ – tai tikriausiai dažniausia pašiepianti replika vyrui, atsisakiusiam gyvulinės kilmės baltymų“, – sako M. Kliukas, kurio pavydžiu, pamatęs gerus rezultatus, pasekė ir brolis Tomas.
„Ėmiau ieškoti ir atradau daug pagrįstos informacijos apie augalinės kilmės maisto naudą sveikatai. Dėl pasikeitusių mitybos įpročių stipriai sumažėjo pasirinkimo galimybių valgyti ne namuose, nes kavinėse ar restoranuose tinkamų patiekalų meniu labai ribotas. Tenka maistą dėžutėse į darbą neštis iš namų. Bet būna dienų ar savaičių, kai neturi laiko ar noro gaminti ir labai norėtum, kad tas dėžutes už tave kažkas sudėtų“, – sakė jis.
Taip pat vyras atkreipė dėmesį, kad naudojant mobiliąją „Take Five“ programėlę yra gana patogu skaičiuoti kalorijas bei žinoti, kiek ir kokių organizmui reikalingų medžiagų gavai iš maisto.
Netinkama mityba – kelias į ligą
„Tai, ką kas dieną dedame į burną, yra mūsų sistemos kuras, tai tas parakas, kuris paleidžia „kulką“, tai tas užtaisas, kuris turi įtakos musu kognityvinėms funkcijoms. Šiandien tyrimai atskleidžia, kad 7 iš 10 atvejų lėtinių ligų pasireiškimas yra nulemtas netinkamos mitybos ir rizikingos elgsenos. O visa tai – mūsų kasdienių pasirinkimų pasekmė“, – renginyje sakė LSMU Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas. Jo įsitikinimu, pradėti keisti įpročius niekada nevėlu, tačiau žmonės dažnai net nežino nuo ko pradėti.
Netolimoje ateityje „Take Five“ komanda taip pat pasiryžusi organizuoti ir įvairius mokymus mitybos temomis, kurių metu maisto netolerancijas turintys žmonės galėtų gauti naudingų žinių, kaip maitintis, kaip, pavyzdžiui, įprastus miltus keisti miltais be glitimo, pasigaminti šaltibarščių be kefyro ar pasisaldinti arbatą be cukraus ir net be medaus – vien natūraliais ir todėl sveikesniais pagardais.
Pasaulyje daugėja alergiškų ar tam tikrų produktų netoleruojančių žmonių. Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademijos duomenimis, nuo alergijos maistui kenčia 7 mln. europiečių. Prognozuojama, kad iki 2050 m. bent viena alergijos forma kankins nuo 25 proc. iki 50 proc. Žemės populiacijos.
Tad mityba be produktų, kurių jie netoleruoja tokiems žmonėms ateityje taps ne tik iššūkiu, bet ir varginančiu gyvenimo būdu, kuriam sprendimus ir pasirengęs siūlyti nedidelis Kaune užgimęs startuolis.
