Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės, o drastiškai kritęs upių vandens lygis tampa pavojingas laivybai. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) informuoja, kad dėl sausros žymiai sumažėjus vandens lygiui, laivybos sąlygos tapo sudėtingomis.
Daugumoje seklių vandens kelių vietų nebeišlaikomi garantiniai gyliai, o kai kuriose vietos apskritai nerekomenduojama intensyvi laivyba. Tokia situacija susidarė dėl visą šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti saugios laivybos vandens keliais.
Nemuno ruože nuo Kulautuvos link Jurbarko situacija šiandien yra ypač sudėtinga, Neries upėje Vilniuje, laivakelyje vis dar išlaikomas 0,75 m. gylis, tačiau šalia laivakelio, o atskirose vietose ir laivakelyje yra povandeninių kliūčių (akmenų ir kt.), todėl laivavedžiai neturėtų plaukioti minėtoje Neries upės atkarpoje, jeigu laivo grimzlė artima ar didesnė už šį minimalų gylį. Druskininkuose vandens kelio gylis irgi yra netoli 0,75 m.
Drastiškai trūkstant paviršinio vandens, dar aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos irgi neišspręstų (šiuo metu pilnu pajėgumu dirba dvi VVKD žemsiurbės „Nemuno 11“ ir „Upyna“, darbų zona Jurbarko ir Šakių r.), nes kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai. Iki kritinės ribos nusekusios ne tik didžiosios šalies upės, bet ir upeliai bei kiti vandens telkiniai.
Laivavedžiams rekomenduojama prieš plaukiant įvertinti situaciją pasitikrinus direkcijos internetinėje svetainėje informaciją apie gylius eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose. Taip pat laivavedžių prašoma atkreipti dėmesį, kad naudojamų laivų ir kitų plaukiojimo priemonių grimzlė šiomis sąlygomis neturėtų būti didesnė kaip skelbiamas kelio gylis su bent 10 cm atsarga. Vandens lygio svyravimus Nemune per parą veikia ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir Kauno hidroelektrinės darbo režimas, todėl skelbiama gylių informacija faktiškai gali keistis.
Direkcija prašo laivavedžių būti ypač dėmesingus ir stebėti upę, taip pat atsargiai vertinti upės vagą ir nesivadovauti įpročiais. Kadangi vandens kelio dugnas gali labai greitai keistis, o upės vaga – natūraliai keisti vietą. Taip nutinka dėl krentančio vandens lygio ir suirusių vandens kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų. Daugiau nei dešimtmetį bunų remontui nebuvo skirtas finansavimas, tad jos nebeatlieka savo funkcijos.
VVKD planuoja kitais metais pradėti vandens kelio Kaunas-Atmatos žiotys bunų sutvarkymo ir atstatymo darbus. Po kelerių veikimo metų, bunos pagerins laivybos sąlygas ir sausros metu – net ir nukritus vandens lygiui, teigiama direkcijos pranešime, navigacija bus galima.
Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus. Informacija apie vandens kelių būklę ir gylius skelbiama VVKD svetainėje. Joje informacija atnaujinama kasdien.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba taip pat pranešė, kad šaliai gresia hidrologinė sausra. Antradienio duomenimis, tokia sausra buvo užfiksuota 24-iose iš 48-uonių vandens matavimo stočių – jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį.
„Birželio pabaigoje tikslinsime skaičiavimus ir jei sinoptinė situacija nesikeis, Lietuvoje bus skelbiama hidrologinė sausra“, – skelbia tarnyba. Neryje vandens lygis nukrito žemiau gamtosauginio debito ir pasiekė stichinį lygį.
Gamtosauginis vandens debitas reikalingas, kad būtų užtikrintos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos. Taip pat nusekusioms upėms būdingas didelis vandens augalų žydėjimas, didesnė vandens tarša, gali gaišti žuvys.
Dubysos, Tatulos ir Nevėžio upėse tetrūksta 1-3 centimetrų nusekimo iki hidrologinės sausros. Tiesa, vanduo nusekęs ne visur: Šušvės, Akmenos-Danės, Šešupės ir Šventosios upėse vandens lygis daugiau nei 30 cm aukštesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį.
